top of page
Writer's pictureRenata Lazdin

Žaidžiame televizorių (improvizacija, kūryba, laisvas žaidimas)

Ne per seniausiai vienas bičiulis mane tiesiog pribloškė savo sukurto žaidimo genialumu. Tad gavau leidimą pasidalinti ir su Jumis. Šį žaidimą stebėjau žaidžiant su 5 ir 6,5 metų ypač kūrybiškų ir judrių vaikų porele. Tačiau kiek mano žinios leidžia daryti prielaidą – galima bandyti žaisti nuo kokių 4 metų.

Kaip žaisti televizorių?

Ramiai įsikurkite ant sofos su puodeliu arbatos, kavos ar karšto šokolado.

Papasakokite vaikams, kad jie dabar galės būti televizoriaus herojais.

Paimkite į rankas įsivaizduojamą pultelį, ištarkite magiškąjį ČIK! ir garsiai praneškite kokį kanalą įjungėte: sporto, muzikinį, “discoverį”, lietuviškų naujienų, šunyčių patrulių, elzos ar bet kokį kitą. Raktažodis turi būti vaikui žinomas.

Įjungus kanalą vaikai gali vaidinti veiksmą – ką panorėję. Galima žaisti greitą žaidimą – vaidinti visai be daiktų ir gana dažnai kaitalioti kanalus, arba sukurti vaikams užimtumą visam vakarui ir perjungus kanalą duoti laiko sukurti dekoracijas ir tik tada “žiūrėti”.

Kodėl žaidimas nuostabus?

TĖVAMS žaidimas nuostabus, nes gali atsipalaiduoti sofoje ir beveik be didesnių pastangų ir jėgų duoti vaikui dėmesio. O kartais, šiais prabangios tėvystės laikais juk taip norisi ramesnio vakaro, kai niekas nesikarsto, nesigalinėja ir kitaip nenori gauti daug daug energijos, kurios resursai kartais taip žmogiškai išsenka.

VAIKAMS žaidimas nuostabus todėl, kad:

  1. gauna dėmesio iš tėvų;

  2. gali improvizuoti;

  3. gali pasitelkti vaizduotę;

  4. gali mėgautis technologija be pačios technologijos;

  5. gali kiek pailsėti nuo 100 proc. laisvo žaidimo ir leisti temą sugalvoti tėvams.

Bandykite, rašykite kaip sekėsi. Ir ačiū bičiuliui Ignui už genialų tinginiams skirtą žaidimą.

Jūsų,

Renata Lazdin

0 views0 comments

Recent Posts

See All

コメント


bottom of page