top of page

Žaidimų kambariai: diriguoti, ar nediriguoti?


Mano mielas Dovydas tiek daug kalba – viską iš eilės – dainuoja dainas, reguliuoja mano veiksmus namuose ir už jų ribų. Neįtikėtinai gera, kai vaikas pradeda kalbėti(s), dainuoti, sekti eiles. Kankinama peršalimo ligų buvau daugiau namie ir turėjau gražių progų prisiklausyti į valias šio mielo čiulbesio. Anądien bene nusiridenau nuo lovos, kai Dovydas raiškiai, skaniai užtraukė “Спят усталые игрушки, книжки спят”. Bet šiandien aš ne apie tai.

Sūnaus poreikis pakeisti aplinką, mano poreikis papildomam darbo laikui nutiesė mums kelią – į žaidimų zonas turinčius restoranus ir kavines. O ten jau mano sociologinė (be visų kitų) prigimtis paragino smalsiai stebėti.

Nepasakosiu apie tai, ką veikia vaikai – jie visi nuostabiai išradingi ir aktyvūs. Tik yra švelnesnių ir grubesnių vaikų, atitinkamos ir jų elgsenos (iš esmės – tėvų būdo ir charakterio atspindžiai). Bet mes šiandien ne apie tai. Mes apie tai, ką žaidimų aikštelėse veikia tėvai. Jie veikia daug skirtingų dalykų:

  1. tėvai, kurie stebi iš šalies ir ilsisi;

  2. tėvai, kurie dirba ir kartais užmeta akį į vaiką;

  3. tėvai, kurie dirb/ilsisi ir kartais užmeta akį į vaiką, bet nepamatę konflikto ar traumos priežasties – puldinėja kitus vaikus ir jų tėvus kaltindami dėl savojo traumos;

  4. tėvai, kurie žaidžia su savo vaikais;

  5. tėvai, kurie aktyviai diriguoja savo vaiko žaidimui – “imk tą/ano neimk/štai, kokia mašinytė ir t.t. ir pan.”

  6. tėvai, kurie aktyviai kišasi ir diriguoja ne tik savo, bet ir svetimų vaikų žaidimams.

Visokių tų tėvų būna. O Jūs – kurie? 🙂 Šiandien tiesiog siūlau paklausti savęs kelių dalykų – ką veikia mūsų vaikai žaidimų kambariuose?

  1. Pirma, mankštinasi.

  2. Antra, atranda naujų žaislų.

  3. Trečia, bendrauja su kitais vaikais.

  4. Ketvirta, mokosi pažinti kitų emocijas, poreikius.

  5. Penkta, mokosi dalintis.

  6. Šešta, mokosi būti savarankiški.

Klausimas – ko mokosi vaikais, kai jo mama ar tėtis moderuoja jo žaidimą ir santykius su kitais vaikais? Ar jis mokosi bendrauti su kitais vaikais? Ne. Vaikas mokosi kaip jo mama/tėtis bendrauja su kitais vaikais. Tėvai labai uolūs (ir dėlto jie nusotabūs) taisyklių aikšintojai – “Kasparėli, reikia dalintis. Berniukas irgi nori automobilio“. Hm. Mokslininkai teigia, kad vaikai turi prigimtinį gebėjimą pajusti ir padėti įgyvendinti kitų vaikų poreikį pajusti malonumą žaidime. Et, dar sykį pasirodo – jie – genialūs. Ypač kūribingi, kitaip tariant. Nes jie – tobulai renka faktus ir išsiveda taisykles. Tėvų taisyklių įgarsinimas, perfrazuojant – mažai vertingas , o begalės jėgų reikalaujantis procesas.

Taigi, mokslininkai rekomenduoja – duoti vaikams erdvės bendrauti be moderavimo. Man pasirodė įtikinama, nors ir labai sunku matyti kaip sykiais brangiausias netenka įžūliai atimto daikto. Skauda širdį, ne kitaip, bet po kelių pirmų atsisakymų padėti – tvarkosi pats. Plačiau pradiniame šaltinyje čia.

PP.S. prie juokingesnių citatų perskaičiau rekomendaciją – “Tiems atvejams, kai Jūsų vaikui kas nors ką nors dažnai aiškina – išmokykite jį pasakyti: “Kažkieno pastebėjimai, nebūtinai privalo virsti elgesio pokyčio tašku”.

0 views0 comments

Comments


bottom of page