top of page

3 vaiko elgsenos dėsniai, kurių žinojimas padės sutaupyti tėviškų jėgų

Aplinkoje girdžiu ir skaitau daug diskusijų apie tai, kaip susitvarkyti su siautėjančiais, nepaklusniais, įnoringais, savo nuomonę reiškiančiais, dėmesio nekoncentruojančiais vaikais ir padaryti tai neišsikraustant iš proto. Ir širdyje kyla piktukas, nes mane aplanko jausmas, kad ne visi tokių diskusijų dalyviai supranta kas yra vaikas ir ko jam reikia. Žemiau surašau tris svarbius vaiko dėsnius, kurie, tikiu, padės Jums lengviau nueiti nelengvą tėvystės kelią kalbant apie vaiko elgseną, kuri taip dažnai neatitinka mūsų lūkesčių.

600_temper_tantrum_crying

Pirmasis vaiko elgsenos dėsnis. Mažas vaikas dar tik mokosi valdytis. Jis yra vystymosi procese. Šiame procese yra ne tik jo kūnas (ką mes matome), bet ir jo dvasia bei protas (ko mes nematome). Jis mokosi. Vaiko smegenys diegia normas, mokosi elgesio dėsnių, kurie yra priimtini visuomenėje, santykiuose tarp žmonių. Dažniausiai jo “blogas” elgesys kyla iš nežinojimo, nemokėjimo elgtis. Ir jei šiose aplinkybėse suaugęs leidžia sau pasielgti impulsyviai, emocionaliai, o gal net agresyviai – atima iš vaiko galimybę išmokti “tinkamo” elgesio. Pasidavę emocijoms atimame iš vaiko pamoką.

Žinau, kad be galo nemalonu, kai vaikas ant jūsų rėkia, mušasi, aikštijasi, tokiu būdu lyg kvestionuodamas Jūsų autoritetą. Ypač jei tai vyksta po sunkios darbo dienos, vidury parduotuvės ar kavinėje kur atvykote ramiai (!) pavalgyti. Tačiau jei esate išmintingi tėvai – vis tiek demonstruokite sektiną pavyzdį. Atsukite kitą žandą, priglauskite jį, apkabinkite, žvilgsniu patikinkite, kad esate jo pusėje, esate saugi sala ir padėsite jam visko išmokti. Nuostabiausia tai, kad vaikai labai ankstyvame amžiuje suvokia kas yra “tinkamas” elgesys, o kas ne. Bet “aukštesnės” smegenų dalys dar neišsivysčiusios ir elgtis pagal tą “tinkamumą” jiems tiesiog nepavyksta. Plačiau šioje puikioje knygoje.

Pastebėjau tokį fenomeną – kol vaikas nekalba, yra kūdikis, metinukas, dvimetis bamblys – jo elgseną priimame kaip duotybę, o kai vaikas vos vos paauga ir išmoksta kalbėti, mums atrodo, kad staiga jis virto ženkliai protingesniu ir imame kvestionuoti jo poreikius norėdami, kad vaikas užsiimtų savireguliacija. Kodėl? Nekelkime vaikams nepagrįstų reikalavimų. JIE TIK MOKOSI.

Antrasis vaiko elgsenos dėsnis. Mažas vaikas turi kūrybiškumo supergalią. Kitaip tariant – labai labai stiprią varomąją pažinimo ir kūrybinę jėgą. Kūrybiškumas ir dėmesio koncentracija yra atvirkščiai proporcingi. Tai reiškia – kuo vaikas kūrybiškesnis, tuo mažiau koncentruoja dėmesį. Bėgant metams vaikas išmoksta koncentruoti dėmesį, tačiau pamažu praranda mokymosi genialumą, kraštutinį kūrybiškumą, nes auga ir smegenų vystymosi procesas lėtėja. Ar suvokiate koks svarbus yra šis faktas?!

Vaikas, gavęs paprastą užduotį (pvz. “Susiruoškime į darželį”) pakeliui užkliūna už daugybės svarbių reikalų nes yra ypačiai kūrybiškas. Ne todėl, kad nesuprato užduoties ir juo labiau ne todėl, kad nori jus paerzinti. Nustokime vaikus vertinti iš savo patogumo pozicijų. Gerbkite jo nepaprastą gebėjimą. Suaugę turi savo pranašumų (pavyzdžiui, mes nepaprastai puikiai koncentruojame dėmesį), o vaikai turi savo pranašumų. Kūdybinę supergalią. Nematuokime vaiko suaugusiojo liniuote.

Trečiasis vaiko elgsenos dėsnis. Mažas vaikas iš mūsų tikisi saugumo, tam tikrų ribų, kuriose galėtų augti, stiprėti ir pamažu mokytis “tinkamo” elgesio. Per didelė laisvė vaiką gali sekinti, gali sumažinti jo pažinimo supergalią. Žinome, leiskime vaikui savarankiškėti, rinktis, laisvai elgtis (aš už tai), tačiau kaip tikri sekliai morkos tykokime momento, kai vaiką ši laisvė ima slėgti. Vaikas iš prigimties yra labai labai stiprus, galingas, tačiau kadangi dar mokosi valdyti(s) (žiūrėti pirmąjį dėsnį), tai tuo pačiu yra ir labai silpnas.

Vaikui išties nereikia tobulų tėvų. Vaikas išties neretai labai kraštutinėmis priemonėmis siekia ko norįs. Privalome būti lankstūs, tačiau jei elgiamės nelogiškai, nenustatome saugių ribų, pasiduodame momentiniam norui tiesiog čia ir dabar nutildyti klyksmą – vaikas gali pasimesti ir problemų tik daugės. Kavinėje girdėjau labai išmintingą tėtį sakant momentinio rezultato siekiančiai mamai: “Įspėju Tave – ramybė kelias akimirkas, rūpesčiai daug metų”. Pavyzdžiui, vaikai beveik niekada nenori eiti miegoti nustatytu laiku, tačiau jei leisime jiems šią laisvę vaikas neišsimiegos, ryte bus irzlus, sugadinsime jam (ir sau) visą dieną, gal net susilpninsime jo autoritetą. Pavyzdžiui, vaikai neribotai gali valgyti saldumynus, vien kvietinius produktus ir kitokį nesveiką maistą. Tačiau geros sveikatos ir pilnaverčio gyvenimo toks “meniu” jiems nesukurs. Ir jei pasiduodate manipuliacijoms “noriu makaronų”, tai jie visada Jumis ir manipuliuos.

Dovydo močiutė turi labai stiprų savisaugos instinktą (irgi supergalia 🙂 ) – daryti viską, kad tik anūkėlis būtų ramus. Kartais ji vadina mane žiauria mama, despote. Vadinkite mane kaip norite, o savo vaiką su gyvenimo logika aš supažindinsiu. O močiutės lai lepina. Tokia jų misija.

P.S. Ačiū Žemės aido kolektyvui už smalsų seminarą, kuris atšviežino žinias ir įkvėpė pasidalinti savo įžvalgomis. Tėvams labai rekomenduoju Valdorfo bendruomenės rengiamus seminarus. Manau iš kiekvieno galite išsinešti saują naudingų žinių, kurie palengvins tėvystės kelią.

0 views0 comments

Comments


bottom of page