Šiandien, keistoje miegančio mažylio tyloje, noriu atsakyti į kelis dažniausiai akademijoje šią savaitę užduotus klausimus ir padėkoti už kai ką.
Pirma, mamos klausia ar ne per anksti pradėti ką nors lankyti. Atsakysiu į šį klausimą kitu klausimu. Ar gali būti per anksti gimusiam vaikui duoti valgyti? Gal reikia palaukti kol jam sukaks keli mėnesiai? Ar metai? Maitiname tam, kad augtų kūnas. Maitinkime ir patyrimais, kad augtų intelektas ir dvasios kilnumas, kad augtų Žmogus. Taigi mielos mamos – ne per anksti lygiai taip, kaip ne per vėlu. Visada – pats laikas pradėti. Arba ką nors lankyti, arba tiesiog – užsiimti reikalais namuose. Atminkite – nuo gimimo – mokymosi kreivė krenta. Pirmi metai – svarbiausi.
Antra, mamos klausia – ką rekomenduotume lankyti. Atsakymas paprastas – vaikeliui į naudą absoliučiai viskas. Jis iš prigimties siekia lavintis visapusiai – jis nori judėti, nori girdėti ritmą, muziką, nori uostyti, nori ragauti. Jam naudinga viskas. Vaikelio smegenys ką nors patirdamos aktyviai kuria tiltelius (ryšius) tarp neuronų (smegenų ląstelių). Ir kuo jų bus daugiau – tuo didesnio pajėgumo bus svarbiausias Jūsų stebuklo veiklos centras – jei tiltelis jungs Vilnių su Roma, o Romą su Vašingtonu – į jį galima bus nukeliauti tik per Romą. Tuo tarpu jei bus nutiestas tiesioginis kelias Vilnius – Vašingtonas – laiko gaišti nereikės. Šis tiltelių kūrimo greitis gimus yra itin didelis ir nuolatos lėtėja. Tad tėvams belieka rinktis pagal savo norus. Viskas – bet kas yra naudinga Jūsų mažyliui – eiti žiūrėti naujų dalykų, guguoti, bėgioti, laipioti, ropoti, matyti, girdėti, uosti ir t.t. Kiekviena mažytė patirtis prisideda kuriant plačius plačius tinklus.
Trečia, mamos lyg su liūdesiu konstatuoja, kad jos Stebuklas nenustygsta vietoje ir todėl manančios, kad bet koks užsiėmimas esti nenaudingas, juk aukselis nei mato nei girdi, kas klasėje veikiama. Jaučiu pareigą nuraminti. Vaikelis viską, viską mato ir viską, viską girdi. Jis yra toks genialus, kad jam nebūtina visą laiką stebeilyti į užimtumą organizuojantį asmenį, ar nebūtina veikti kartu. Nerimastingumas – vaiko genialumo įrodymas (tik čia nepainiokime su nevaldomais triukšmadariais – čia jau kita tema).
Ketvirta, mamos pergyvena, jei tenka palikti pamoką dėl verksmų ar suirzimo. Įspėju, kad tai – visiškai normalu. Pirma pamoka – ne rodiklis apie tai, ar vaikui reikia pamokos. Kai kuriems vaikams reikia tikrai daug laiko, kad priprastų prie naujos aplinkos, naujo užimtumo. Tad jei Jūsų mažylis, kokiame nors naujame rate yra pasimetęs, verksnus, nori eiti lauk – tiesiog duokite jam erdvės ir laiko. Geriausia mokymosi draugė yra meilė. Neverskite vaiko ką nors daryti. Ankščiau ar vėliau jis užsimanys viską veikti ir pats. Negi gali neužsimanyti veikti ką nors, ką smagu veikti mamai??? Juk, kaip esam kalbėję, mama ir vaikas – stipriausias, motyvuočiausias pasaulyje mokymosi tandemas.
O dabar – padėka. Noriu padėkoti mamytėms už patarimus – dėl grafiko, dėl pamokų organizavimo, dėl įrengimo ir kitų dalykų – tik jei dalinsitės įžvalgomis kūdikių akademija, kuri ir taip yra labai šviesi ir šilta vieta, taps magišku mažylių karaliavimo centru.
Štai viena mamytė pasakojo su draugėmis aptarusi skaitymo korteles – esą ar tai nebus tik žaidimas mamai? Mamos, galiu Jus šiek tiek nuvilti – mamai tai iššūkis. O štai mažyliui – žaidimas, plius nauda išmokti skaityti tada, kada jam tai daryti – paprasta ir žaidybiškai malonu. Labai laukiu laiškų kaip mamytėms sekasi naudoti korteles, kurių rinkinių šiai dienai esme pardavę jau kelis tuzinus.
P.S. nenoriu, kad šis tinklaraštis taptų korporatyviniu. Tačiau neišvengiamai daug čia pakliūnančių įrašų bus įkvėpti kūdikių akademijoje vykstančiais dalykais.
PP.S. Nuotraukoje – didžioji kūdikių akademijos klasė, kurioje darbui paruošti profesionalūs metalofonai, ksilofonai ir bongai.
Comments