Gulinėjome su Dovydu ant gruziniškai įkaitusios stebuklingos Amonašvilių šeimos pievos Kachetijos regiono kaime (Gruzija) ir šnabždėjomės apie gėrį. Lyg savaime suprantamas pasišnabždėjimas, kai pievoje atsiduri todėl, kad dalyvauji mokymuose apie humanistinę pedagogiką, esi apsuptas dešimčių gerumu, išsilavinimu ir žinojimu švytinčių žmonių ir visame šiame gėryje matai asmeninio augimo galimybes ir galimybę dalintis šiais atradimais su kitais!
Taigi, gulinėjome pievoje ir aš iš visų jėgų stengiausi išlaisvinti savo suaugusią vaizduotę ir nuskraidinti savo mažąjį keliautoją į vaikišką tikrovės karalystę, kur karalaičiai ir karalaitės kasdien, kiekviename žingsnyje puošiasi mandagumu ir šypsenomis, meile ir pagalba vienas kitam, dovanotomis ir dovanojamomis gėlėmis, gerais žodeliais ir meiliais apsikabinimais, sąmoningumu ir prasmės suvokimu.
– Žinai, mamyte, aš tai myliu tik Tave, katytę ir šunelį. – Žinai, Dovydai, jei Tu myli tik mane, katytę ir šunelį, tai labai tikėtina, kad ir Tave myliu tik aš, katytė ir šunelis. O jei Tu myli visus, tai ir Tave visi myli. Net ir skruzdėlytė, kurią šiandien išprašei iš vonios. Pasaulis lyg veidrodis – kas esi, tą ir matai, tą ir pritrauki. – Tai gerai, mamyte, tada aš myliu visus. Juk negaila.
Šiaip jau ne aš jį skraidinau į vaizduotės karalystę, o jis man padėjo ten nuskristi. Jis mano mažasis mokytojas. Aukščiausio lygio kantrybės treneris, neišsenkantis energijos šaltinėlis, aistringai ieškantis erdvių, kuriose galėtų būti laisvas kaip “Mimino” (gruziniškai – sakalėlis), uždavinių, kurie padėtų jam tobulėti, žmonių, su kuriais galėtų greitutėliu laiko ir patyrimo traukiniu keliauti suaugimo keliu į galutinę – savo misijos nustatymo stotelę.
Ir jei jau mes apie Dovydą, tai man rodos traukinio metafora jam ypač tinka, nes šiuo metu jis domisi vien transporto priemonėmis. Ypač lėktuvais kurie skrenda į Gruziją. Kokia jo misija?.. Ar jis dar indigo kartos vaikas, ar jau nebe?
Vėliau tą vakarą kai gulėmės su Dovydu miegoti jis vėl pasiprašė pasišnabždėti apie gėrį. O prieš man vėl mobilizuojant savo pasakojimo supergalią – tarė:
– Žinai, mamyte, pasakysiu Tau paslaptį – man labai gera su Tavimi.
Vadinasi… tikriausiai… labai tikiuosi… su manimi jis turi galimybę realizuoti visas savo aistras. Gal todėl čia, humanistinės pedagogikos gelmių pažinimo kursuose jis būna su manimi paskaitose, o ne su vaikų būriu. Lyg gyvas pavyzdys iš vaikystės šalies. Toks jo dalyvavimo modelis šiais metais. Koks bus kitais?
Štai tokia romantiška įžanga į labai praktinį pasiūlymą.
Kad jau patys priėmėte mano pasiūlytą tradiciją vykdyti programas, kurios padeda konstruktyviai diegti teigiamus įpročius, siūlau Jums 40 dienų programą: “Kas pasaulyje svarbiausia”. Kodėl 40-ties? Nes viskas, kas vyksta 40 dienų iš eilės virsta įpročiu. Darbo eigai fiksuoti ir stebėti naudokite dienoraštį, nes tai padeda neužsimiršti ir formuoja teigiamą savianalizės įgūdį (tiek jums, tiek vaikeliui).
Bet įspėsiu, kad šį planą kokybiškai įgyvendinti gali tik mažos mamos, maži tėčiai ir kitokio pavadinimo, bet būtinai maži suaugę arba giminaičiai. Kaip virsti mažu, jei esi labai jau didelis? Reikia prisižadinti vaizduotę, žaismingumą ir padėti vaikui su Jumis jaustis laisvam, suaugusiam ir nuolat tobulėti. Prisimenate kalbėdavome, kad vaikai zyzia tik kai jiems yra nuobodu? Nuobodu pedagogikoje yra netobulėjimo sinonimas. Ar mobilizavote mažytės mamos supergalią? Tuomet pradėkime.
Kasdien pabudę ryte, pasišnabždėkite su vaikeliu apie dienos nuostabumą, pasaulio taurumą ir meilės svarbą bei suplanuokite bent dvi dovanas, kurias tądien dovanosite aplinkiniams žmonėms. Būtinai užsirašykite konkrečiai, ką dovanosite. Pavyzdžiui, šypseną, atviruką, gėlę, pagalbą, paguodos, susižavėjimo ar užuojautos žodį. Tos dienos dovanas dovanokite visiems sutiktiems žmonėms. Dovanos negali būti perkamos, ir tik išimtiniais atvejais – materialios.
Kasdien dovanokite vienas kitam bent po 10 apkabinimų ir kitokių meilumų. Pabrėžkite, kad tai dovanos, kad artimieji – svarbiausia.
Kiekvieną dieną prieš miegą pasižnabždėkite su vaikeliu tam tikra svarbia žmogiška tema. Kiek stebiu aplinką – apie gėrį vaikus mokome dažniausiai per neiginius, pvz. “Nemušk katinėlio, mes gi visus gyvūnus mylime”. Raginu dalintis šia išmintimi proaktyviai. Paverskite vaikelį herojumi, kurkite istorijas apie gėrį, pasaulį, dovanas, atjautą, pagarbą ir panašiai.
Kasdien nuspalvinkite vaikelį tam tikra spalva, arba visomis iškart. Spalvinimas yra toks puikus Šalvos Amonašvilio išrastas burtas. Spalvos gali būti tokios: gerumas, mandagumas, pagalba, užuojauta, meilė, taurumas, mokėjimas dalintis ir kitos gerosios Žmogaus savybės. O spalvinimas vyksta pasakojant vaikeliui ar suaugusiam, kad jis yra geras, mandagus, padedantis ir t.t. Net jei materialiam pasaulyje yra absoliučiai priešingai. Vaikas atėmė žaislą? Po kelių akimirkų iIštarkite: “Kaip gi, mano meile, tu moki dalintis, tu tokios geros ir didelės širdies”. Pamatysite koks stebuklas įvyksta. Vaikas išties užsiburia ir kuriam laikui virsta tokiu. O jei esate viena iš atkakliųjų mažų mamų burtininkių – spalvinkite vaikutį kasdien visomis vaivorykštės spalvomis. Net jei jo akys išsiplės iš nuostabos ir sykiais jis žagsės kol pripras.
Lygiai 40 dienų nekritikuokite savo vaikelio. Tik spalvinkite.
Mažai mamai niekada nebus per daug kartų perskaityti svarbiausius gyvenimiškus kūrinius, tokius kaip Mažasis princas. Jei vaikutis didelis – skaitykite knygas kartu ir aptarinėkite, iliustruokite, išmokite frazes ir raskitės erdvės jas teisingai panaudoti, o jei vaikelis mažas – tuos pačius dalykus darykite su knygos ištraukomis. Jei šių knygų dar neturite namų bibliotekoje – būtinai pasitaisykite.
Kasdien tuo pačiu metu stebėkite savo vaikelį lygiai 10 minučių ir žavėkitės juo. Nesvarbu, ką jis darytų tuo metu. Žiūrėdami šypsokitės. Jei turite polinkį pamiršti – užsistatykite priminimą.
Pagaminkite drauge “Nuostabių žmonių knygą”, kurioje kartu nufotografuokite Jus supančius žmones (močiutes ir duonos kepėjas) ir, atspausdinę nuotraukas, po jomis surašykite trumpus komentarus – kodėl jie nuostabūs. Nekomplektuokite ypatingų įvykių, tiesiog atraskite kiekviename gerų dalykų.
Štai tokių linkėjimų siunčiame Jums kartu su Dovydu, mieli draugai iš saulėtos Gruzijos. Dovanojame tris dovanas, kurias patys gavome dovanų iš nepaprasto žmogaus Šalvos Amonašvilio – praktines spalvinimo, šnabždėjimo ir mažo suaugusiojo metaforas. Imkite ir dalinkitės.
Iki greitų pasimatymų nematerialiajame pasaulyje.
コメント