Svarstome, ar likti vaiko priežiūros atostogose metus, ar dvejus. O ką, jei tokio pasirinkimo neturėtume?
Jessikos pranešimas mane tiesiog pravirkdė. Peržiūrėjau nuotraukas, kuriose Lūnai tėra aštuonios savaitės. Įsivaizdavau kas būtų jei turėčiau ją palikti visai dienai kažkam.
Net nuostabiausia auklė neduos kūdikiui tėviškos priežiūros, net pažangiausias mišinėlis nesuteiks naudos kūnui, protui ir sielai tiek, kiek mamos pienas.
Kokie mes Lietuvoje išskirtinai laimingi turėti galimybes kurias turime (žemėlapyje žaliai – 52 weeks or more).
Mūsų vaikai nepaprastai laimingi. Jei žinoma leidžiame sau tai, ką vadinu PRABANGIA TĖVYSTE – ne šiaip formaliai auginti prižiūrint ir naršant FB, o iš visų jėgų stengiantis.
Valstybė, tiek investuojanti į tėvystės pašalpas pelnytų dar daugiau užsiėmusi tėvų švietimu apie tai kaip iš vaikystės kyla suaugusiojo sėkmė. Galvoju… kodėl vairuoti leidžiame tik po egzamino, o apie vaikų auginimą ir auklėjimą nepasakojame hm… niekur!
Ir kaip tam tikra prasme juokingai atrodo svarstymai – kokią pedagogiką pasirinkti – pvz. Montessori ar Valdorfo (vien svarstantys tai tėvai, akivaizdu, yra pažangūs), nors 95 proc. Lietuvos nežino, kad leisti vaikui per daug naršyti ir žaisti yra tolygu SMURTUI (smegenys į screen time’ą ir kokainą reaguoja vienodai) ir turėtų būti įtraukti į vaiko nepriežiūros veiksmų sąrašą.
Taigi – kokia laimė gyventi Lietuvoje. Ir spręsti kitokią (ne tokią baisią) bėdą – mamų socializacijos. Dabar, pati augindama mažylę suprantu, kokios svarbios yra tokios erdvės kaip Mažųjų valdos ir kitos ankstyvojo ugdymo studijos, ne tik dėl vaiko švietimo, bet ir – dėl mamos neišsikraustymo iš proto bendraujant didžiąją dienos dalį tik su vaiku! Gal todėl ir “sėdime” Facebook’e?
Linkiu visiems gero pasirinkimo, kur naujajame sezone socializuotis su savo mažais ir dideliais vaikais!
コメント