Šią vasarą nutariau išnaudoti susikaupusias atostogas ir nedirbti 10 savaičių. Pirma, todėl, kad nenumaldoma aistra darbui ir stresui turi polinkį žmogų naikinti. Antra, todėl, kad mano vaikų vaikystė yra tik viena. Trečia, atokvėpis, tikiu, padės pasirinkti rudeniui prioritetus, nes “spėti viską” yra jau praėjusio sezono hitas.
Pradedant atostogas didžiausias mano rūpestis – neritmiškas valgymas. Daug papildomo vargo sugeneruoja Lūnos legendinis pasakymas: “Ko nors nevirto ir nekepto” ir, žinoma, ne to, ką pagamino mama. Žodis “košė” dėl neatsargių mano komentarų man rodos vaikams jau kelia alergiją, tad ieškau sinonimų. Gal patarsite kokį nuostabią patrauklią pavadinimo alternatyvą?
Taigi, Lūna pradėjo dieną dviem kasniais omleto, pasigardinusi jį sauja šilauogių ir sėklomis iš duonos su sėklomis. Tuomet dar pasisupo ant kopetėlių, padainavo kažką jydiš kalba (ji eksperimentuoja su garsinėmis struktūromis ir man labai patinka įžvelgti, į kokią pasaulio kalbą jos panašiausios) ir paskelbusi “Tėti, viskas, jau ruoškis” buvo nuvežta į darželį. Net mano įgudusi išmonė negali patenkinti jos neseniai nubudusio poreikio žaisti su kitais vaikais (bunda apie 3 metus).
Išlydėję Lūną ir kartu su Dovydu sudarėme jo tos dienos pareigų sąrašą. Tuomet mano dėmesį patraukė keli signalai apie naujus laiškus ir pranešimus darbinėse FB grupėse, bet priminiau sau, kad darbas ne vilkas ir suradusi gumines pirštines ėmiausi piktžolėmis apaugusio daržo (signalus išjungiau). Tas žemės kvapas ir pačios užaugintos daržovės tikrai gerai atpalaiduoja ir net šiek tiek svaigina. Dovydui be kitų pareigų pasiūliau už 5 eurus išravėti porų lįsvę. Jis patenkintas sutiko ir net malonumo, jo teigimu, patyrė.
Po skanių lėtai gamintų pietų ir trumpo poguliuko, pirmą kartą per dvejus metus pasikviečiau kaimynę Rasą arbatos. Labai maloniai pasišnekučiavome terasoje. Moterų bendravimas pakrauna jėgų, tikra tiesa! Dovydas iškepė šokoladinį avižų miltų pyragą, kurį pagardinome braškėmis ir geru šaukštu nutelos (ši ypač retas svečias mūsų namuose, tad negailėjau). Arbatai nuskyniau mėtų ir šalavijų iš taip ir neišravėto alpinariumo (man rodos tai jo likimas).
Vakarėjant Dovydas atėjo prašydams dar kokio sunkaus mokamo darbo (nes tik už per sunkius vaikams darbus mūsų namuose yra siūlomas atlygis). Prisiminiau, kad vieni šeimos bičiuliai ryt planuoja rimtus daržo darbus ir pasiūliau paskambinti pasiūlyti asistuoti už pinigus. Ar galima parašyti sms? Negalima, nes taip daro snaigių karta, o tu pas mane, dedu pastangas, būsi netirpstantis. Pasiūliau sudaryti sąrašą, ką reikia pasakyti ir ko pasiteirauti. Buvau apkaltinta žiaurumu, nes už jį nesusitariu. Ašaromis apšlakstytas lapas vis tik atsirado. Skambutis įvyko, jam pasibaigus aparatas buvo aplietas dar šmoteliu isterinių atslūgusios įtampos ašarų, bet misija įvykdyta ir dėl darbo beigi atlygio už jį – susitarta.
Šiandien pagaminau:
omletus su špinatais;
falafelius ir salotas jiems asistuoti;
naminį humusą;
naminį majonezą;
basmati ryžius su keptais ir kietuoju sūriu gardintais česnakiniais baklažanais.
Dovydas pagamino (savo iniciatyva ir be jokio atlygio): šokoladinį pyragą ir naminius bulvių traškučius.
Pamečiau skaičių kiek kartų sukroviau ir iškroviau indaplovę…
P.S. Vakarienės metu Lūna atsisakė to, ką pagamino mama ir pranešė pageidaujanti “ko nors nevirto ir nekepto”. Aš pasakiau, kad nieko kito nėra ir nebus. Vyras tikriausiai manęs nenugirdo (mus skyrė prieskoninė druska, ji matyt sugeria garsą), nes kaipmat suorganizavo nevirto-ir-nekepto (granato ir duonos su medumi). Pasinaudojau savo pačios patarimu ir nutylėjau iki suprasiu ar tikrai tai tokia katastrofa ir iškeliavau dar ko nors išravėti. Viską ramiai apgalvojau ir grįžusi pranešiau, kad nuo šiol, kai aš esu namuose ir nėra tėčio – aš atsakinga už Lūnos mitybą. O jei namuose esame abu – ir aš, ir tėtis, tuomet už jos mitybą atsakingas tėtis. Negi ne nuostabu? Sutaupysiu gausybę laiko ir jėgų. O tuo pačiu gimė mintis įrašyti tinklalaidę, kuriame dar kartą paklausinėčiau Augueko Ingridos apie vaikus, užkandžiavimą ir valgymo ritmą. Juk visos žinios apdulka.
Dienos laikas internetuose: susistarti su Rasa, užsakyti maisto, parašyti šį įrašą.
Dovydo laikas internetuose: 30 min. filmukams. Lūnos – nulis.
Comments