top of page
Writer's pictureRenata Lazdin

Apie poilsį ir gyvenimo jaudulį

Bėgate? Skubate? Esate nuolatos pavargę? Turite mažų vaikų? Tikriausiai pavargę esate dar labiau, ne

s šie turi dešimtis kartų daugiau energijos ir skuba, skuba visko išmokti kuo greičiau ir kuo daugiau, nes tai – išlikimo klausimas. Sakoma, kad jei dvimetis nemiega – jis mokosi. Maži vaikai lyg nujaučia, lyg žino, kad laikas mokytis labai lengvai, intuityviai, mokytis tiesiog matant, girdint, uodžiant, jaučiant skonį ar čiuopiant – labai trumpas. Ir nepaisant to – išmokykime vaikus ilsėtis. Neturėkime iliuzijos priversti dvimetį ramiai pabūti, tai – prieš jo prigimtį, bet rodykime jam kokybiško poilsio pavyzdį.

Ar jūsų mažyliai mato jus atsipalaiduojančius? Neskubant vaikštinėjančius gamtoje (be išmaniojo rankose)? Besimėgaujančius vakariene ir ramiu puikiu pokalbiu? Sustojančius pasiklausyti gatvės muzikantų? Randančius laiko pažiūrėti vienas kitam į akis? Gal tiesiog – drybsančius prie televizoriaus?

Sakoma, kad vaikai, tobuli mėgdžiotojai, net tėvų temperamentą daugiau ar mažiau – išmoksta. Jie tampa visokiais, kartais tampa nuolat džiūgaujančiais, arba niurzgliais – kaip jų tėvai. Jūsų vaikai – jūsų veidrodis. Ar norite, kad jūsų vaikai kaip dauguma šiandien nepaliaujamai bėgtų užimtumo rate? Savo vaikų ateitį – renkatės dabar. Ne, ne profesiją, ne sutuoktinius, o būdą, nuotaiką, su kokia jie nugyvens jiems skirtąjį gyvenimą.

Ir kas ne mažiau svarbu – leiskite savo vaikams jus pamokyti. Jie juk – itin protingi, ir išradingi, ir atsipalaidavę, ir susitelkę, į savo laimės akimirkas. Kaip smagiai ką tik pradėjęs vaikščioti vaikštūnas vaikšto. Jis vaikšto dėl vaikščiojimo. Jam tiesiog smagu. Neskubinkite, leiskite jam mėgautis ir pasimėgaukite drauge. Kartais leiskite savo vaikui vesti. Tai svarbu jo savarankiškumui, jo suvokimui, kad tėvai ne šiaip jį myli, o ir gerbia. Šiuolaikinė meilė vaikui, deja, retai kada reiškia ir pagarbą. Pagarbą jo poreikiams, jo gebėjimams ir jo teisei ir prigimtiniam norui tuos gebėjimus ugdytis.

Kažkaip taip atsitiko, kad mano sūnus vietoje žodžio “taip” kol kas sako “uau uau”… Na gal todėl, kad kiekvienas veikimas jam – be galo jaudinantis reikalas. Išmokime iš savo vaikų gyvenimo jaudulio.

0 views0 comments

Comments


bottom of page