Šiuo metu į pabaigą eina pirmos nuotolinio Stebuklinga pradžia kurso grupės darbas. Viena iš grupės mamų, Margarita (ir šiuo literatūrišku vardu, jei ne vyro prieštaravimai būtų buvusi pavadinta mano dukra) klausė:

Man vis dar keista suvokti, kad esu dviejų mama. Tikrai? Jie mano?!
Tikrai žaviuosi Jūsų užsidegimu vaiko ugdymui. Dažnai kyla klausimas kokia yra Jūsų pačios dienotvarkė, kaip Jūs inkorporuojate Lūnos ugdymą į savo dieną, kada atliekate buitinės kasdienes užduotis, kaip ruošiatės paskaitoms ir seminarams, kada randate laiko vyresnėliui ir vyrui ? Gal galėtumėte pasidalinti?
Klausimas man sukėlė labai įdomų polėkį paknibinėti kasdienybę. O atsakymai gal išties kam nors dar, ne tik Margaritai, pravers? Kadaise esu rašiusi apie prioritetus. Bet šiandien yra šiandien. Daug kas kitaip. Na ir antrojo darželio Antakalnyje atidarymo išvakarėse šis klausimas skamba keliančiai šypseną.
Taigi, dabar 10:29. Lūna miega pirmąjį savo miegą, kuris trunka apytiksliai dvi valandas. Kai tik ji užmiega – metu viską (ant stalo kalnelis graikiško apelsino žievių, kurį abi skaniai suvalgėme išlydėję tėtį į darbą. Ant kilimo mėtosi žaislai ir mano knygos (kitas vebinaras apie muzikalumo ugdymą, rengiu kalbėjimo gaires). Vonioje – skalbiniai. Trumpai tariant – vaikiškai-mamiškas bardakas. Bet, su juo reikia susitaikyti, jei nori dirbti (bet negali/nenori samdyti tarnaitės), nes miego metas yra vienintelis laikas, kai galiu. Kai Lūna nemiega – stengiuosi nė nepaliesti kompiuterio ar telefono (pavyskta ne visada). Taigi – metu viską ir dirbu. Dirbu ne viena, Mažųjų valdų komanda yra jau labai didelė, ja stengiuosi pasitikėti ir netrukdyti dirbti (pavyksta ne visada). Užsiimu tik savo – vertybiniais, metodiniais reikalais ir seminarais.
Ryte jau klausėmės muzikos (tvarkiau spintą ir dainavau Lolitos dainas, o Lūna ropinėjo), taigi buitis suderinta su ugdymu. Tuomet pašokome posmelį valgydami apelsiną, apėjome kiemo kampus (labai vėjuota, o kai vėjuota Lūna baisiai nori į kiemą). Kai atsikels pasitiksiu ją angliškai – eisime angliškai tvarkyti kalnelio žievelių, tuomet surengsiu anglų kalbos pamokėlę, pašoksim, padainuosime, ką nors pavalgysime (taikau BLW, tad maitinimas nesukelia streso), tuomet Lūna knibinės daiktelius ir ropinės aplink, o aš skaitysiu savo knygas (gal kartais garsiai ir dėl jos žodyno) ir žymėsiuosi kalbėjimo gaires (Lūna žinoma padės perplėšdama kelis lapus).
Šiandien turbūt vyksime į kūdikų akademiją. Dėl pamokų? Ne, tenkindami mamos socializacijos poreikį, nors Lūnai ten taip pat labai patinka – kitokios galimybės ropinėti, stotis, mėtyti kamuoliukus iš baseino ir valgyti ledus (šaldytus trintus vaisius). O kai miegos antrą kartą – ir vėl viską mesiu ir dirbsiu. O jei jausiuosi pavargusi – nedirbsiu, o snausiu kartu.
Vakare grįš vyras. Vakare griežtai nedirbu. Maklinėsime namie arba kieme, kikensime, supsimės ant supynių, išravėsiu darže vieną kitą piktžolę (Lūna su vyru spoksos). Tuomet pakalbėsime su Dovydu telefonu (jis pas senelius atostogauja), o paguldę Lūną miegoti skirsime su vyru kelias minutes tik sau. Svajosime apie atostogas (mes), lėktuvus (jis) ir grįžimą į šokių treniruotes (aš). Svajojimas gaivina. O gal nesvajosime, o įnyksime į telefonus pažiūrėti kokį serialą, kuris puikiai atpalaiduoja smegenis.
Taigi dienos metu, kai nėra vyro ir vyresnėlio mano prioritetas – vaiko ugdymas ir darbas. Visa kita tik prablaškymas. Vakare mano prioritetas vyras ir vyresnėlis (o jie rūpinasi Lūna).
Sprendimai. Buitis:
Maistą atveža Barbora.
Gaminame greitus gaminti patiekalus (ilgais užsiimam savaitgaliais).
Primaitiname BLW.
Susitaikome su neretu bardaku.
Namus kruopščiai išvalo tvarkos fėja.
Būname kartu dorodamiesi su ta buitimi (pvz. gaminame su Dovydu), tvarkausi tuo pačiu kalbėdama Lūnai.
Išsimiegoti. Tai yra turbūt svarbiausia.
Sprendimai. Vyresnis vaikas ir vyras.
Skirti, net jei nedaug, bet – kokybiško laiko. Dėmesingo, atidaus žiūrėjimo į akis. Važiuojam mašina – dainuojame, kalbamės.
Ritualai. Kad ir kas nutiktų: 15 min pasivažinėjame dviračiu, paskaitau jam prieš miegą, pamasažuoju kojas. Su vyru ryte atsigeriame kavos. “Mama, kas pusryčiams?” “Dovydai, mes geriam šventą kavą, palauk.”. Vyrui pamasažuoju rankas. Vyrams prisilietimo reikia labiau, nei moterims.
Atsipalaidavimas. Neburbėti. Tai mano didysis iššūkis. Moteris juk kuria namų nuotaiką. Neburbėti, nepriekaištauti, išleisti vyrą pabūti su vyrais, su motociklais. Kuo labiau išleidi tuo geresnis vyras ir tėvas jis darosi.
Šeimos gyvybinio kūno puoselėjimas. Nuotraukų ant šaldytuvo pakeitimai, smilkalai, mėgimai patiekalai, pasipuošimas, pagyrimai ir pasižavėjimai visais šeimos nariais. Tai moters darbas.
Skamba gerai? Taip ir yra. Dažniausiai. Sprendimą dėl savo būsenos priimame patys. Jei esi nelaimingas – vadinasi tai tavo sprendimas. Kodėl taip nutarei? Ar nori šito? Nori? Gerai, pabūk nenuotaikoje. Bet neilgai, juk iš esmės nori būti laiminga. Tai ir būk. Niekas tau nieko neprivalo. Negalvok kaip gauti. Duok. Meilę, šilumą, rūpestį, pagalbą kitiems.
O nedažniausiai, t.y. kartais, visko būna – persidirbusi nuo galvojimo susergi, burnoji ant vyro ir įsivaizduoji, kaip gyventum jei išsiskirtumėt, nesusikalbi su vaiku, šeimai verdi koldūnus iš šaldiklio, kūdikiui duoti bandelę, kad tik nurimtų…
Bet tik kartais. Nes tai kaip prieskoniai. Be jų būtų kažkaip – nuobodu…
O kai ko nors nespėjate – nepergyvenkite. Štai aš jau tris dienas neatsakau į svarbią Kotrynos žinutę. JAu pusmetį nebaigtas montuoti filmukas apie darželį. Ir? Arba padarai, arba nepergyveni. Juk sveikata ant kelio nesimėto. Bent stengiesi nepergyventi. 🙂
O kas visada pagerina nuotaiką – pašokti ar padainuoti. Ryt vakare taip darysime drauge – šokančių pelargonijų vakarėliu atidarysime Antakalnio darželį. Mes, Mažųjų valdų burtininkai. Nes mano laimės pojūtis želia ne tik iš šeimos, bet ir iš mėgiamo darbo. Taigi bent 80. proc. darbui skirto laiko darau tik tai, kas man labai patinka.
Ačiū visiems, kas mato ir pasiima šio įdirbio elementus į savo gyvenimą. Be jūsų nebūtų mūsų.
Comments