Beata Judzentė: muzika yra būtinoji kiekvienos mažylio dienos sudedamoji
- Renata Lazdin
- Nov 23, 2013
- 2 min read
Šiandien Mažųjų valdose mintimis dalinasi ilgametė Kindermusik dėstytoja Beata Judzentė. Kaip ir daugelis mamų – ankstyvąjį ugdymą Beata atrado kai jai gimė – dėmesio! – trynukai! Susipažinusi su ja ir trimis nenuoramomis vis klausiau savęs – kaip su trimis galima išlaikyti ramybę, kuria spinduliuoja Beatos veidas?!! Bet įrašas ne apie tai. Įrašas apie mažą vaikelį ir muzikos praktikavimo būdus. (: Gerų skaitinių!

Jau seniai įrodyta, kad muzika teigiamai veikia kūdikio vystymąsi. Ji padeda augti, tobulėti, nuramina, suteikia pasitikėjimo.Daugelį muzikinių pratimų ar žaidimų galima daryti kasdien. Štai keletas pavyzdžių.
Mušti ritmą. Tolygaus ritmo pratimai padeda kūdikiui mokytis vaikščioti, lipti laiptais, važiuoti dviračiu ir net kirpti žirklėmis. Visus šiuos dalykus mes darome ritmiškai. Muzikinio ritmo pajautimas tiesiogiai siejasi ir su kalbos struktūros supratimu. Klausykitės skirtingos muzikos, bandykite atkartoti jos ritmą, tai padės vaikui lengviau išmokti skaityti.
Groti abejomis rankomis (kad ir šaukštais). Taip kūdikis lavina akių ir rankų koordinaciją, kuri yra būtina mokantis skaityti.
Šokti su muzika. Judėdamas ir šokdamas drauge su jumis kūdikis kaskart mato aplinką vis kitu kampu: su kiekvienu judesiu, pasisukimu, pritūpimu, linktelėjimu… Taip vaikas mokosi suprasti žmogaus, t.y., savo kūno judėjimą erdvėje. Šokis lavina judesių koordinaciją ir pusiausvyrą, kuri yra būtina vaikštant, bėgant, šokinėjant, gaudant.
Judėti. Tai neatsiejama muzikos pažinimo dalis. Vaikai labai natūraliai ir intuityviai reaguoja į muziką judesiu, dažniausiai muzika jiems reiškia judesį. Per kūnelį vaikas gali išmokti daugelį muzikos sąvokų
, kaip greitai (presto), lėtai (lento, largo, adagio), gyvai (vivo), garsiai (forte), tyliai (piano), šokinėjančiai (staccato), lengvai ir plaukiančiai (legato), išraiškingai (rubato), greitėjančiai (accelerando) ir pan.
Tyla. Ramybė kūdikiui reikalinga lygiai tiek, kiek judėjimas ar užimtumas. Leisdami savo vaikui tiesiog nieko neveikti jūs mokote jį atsipalaiduoti ir tuo pat metu suteikiate galimybę “suvirškinti” naują informaciją, suvokti jį supančią aplinką ramybės būsenoje. Išmoktas atsipalaidavimas ankstyvame amžiuje taps svarbiu įgūdžiu vėliau, vaikui suaugus.
Žaidimai su laukimo elementu (šokiai su vienas kitą sekančiais pakėlimais tam tikru metu, slėpimasis po skarele, eilėraštukai su pasikartojančiais žodžiais ar veiksmais). Jie padeda kūdikiams atsiminti ir suprasti įvairias struktūras. Tokie paprasti žaidimai vėliau taps ypatingai svarbia atspirtimi mokantis sudėtingesnių struktūrų ir darinių, kaip matematika, logika, raštas.
Klausymas. Klausydamiesi skirtingų garsų vaikai mokosi kalbėti. Žaidimai su kontrastingais garsais: aukštu – žemu, ilgu – trumpu, švelniu – aštriu, lavina kūdikio klausą ir padeda vystytis kalbai. Garsų pilna visa mūsų aplinka: virtuvė, parkas, gatvė… Jūs galite padėti vaikučiui išgirsti, atkreipti dėmesį į garsų skirtumus ar panašumus. Taip mokysite jį suvokti intonaciją. Įvairių garsų mėgdžiojimas, žaidimai su kalba yra tiesiogiai susiję su kalbos vystymusi, turtingumu ir raštingumu. Paprasti fonetikos pratimai ankstyvoje vaikystėje labai padeda vaikui vėliau, pradėjus mokytis skaityti ir rašyti.

Beata Judzentė
Jei norite, kad vaikai suprastų ir pamiltų muziką, leiskite jiems kuo anksčiau ją pažinti, dažnai jos klausytis. Taip ugdomas vaikų muzikinis skonis ir supratimas apie muziką.
Tai tiek šiam kartui. Belieka – praktikuoti. (:
Beje, mamos, ar kas nors yra lankęs ir Yamaha, ir Kindermusik pamokėlęs? O gal net Suzuki pamokėles? Kuo jos skiriasi? Pasidalinkite mintimis!
Comments