top of page

Dalinasi mama Vaida: Ir džiaugsme, ir varge: keliaujame su vaikais

Trečiojo Dovydo gimtadienio proga nusprendėme surengti jam pirmą rimtą kelionę. Kelionės labai praturtina kiekvieną vaiką. Akademijoje kasdien matome kaip pasikeičia po kelionių grįžtantys vaikai. Bet tam tikrų pastangų keliavimas su vaikais kainuoja.


Lanzerotė

Vaida su vaikais Lanzerotėje


Vietoj to, kad su mama Vaida pasikonsultuočiau asmeniškai – priprašiau jos parašyti apie keliavimą su vaikais į Mažųjų valdų tinklaraštį. Kodėl Vaidos? Tai Londone gyvenanti, viena iš aktyviausių man žinomų mamų, kuri sparnus visa šeima kelia bene kas mėnesį. Na ir šiaip jau Vaida man yra moteris pavyzdys – ji nevirto vien mama. Ištekėjusi ir turėdama du vaikus išliko tokia pat pašėlusi. Ir jos tekstą paskaičius atrodo – pf, kaip paprasta.

Taigi – Vaidos patarimai ir pasidalinimai apie keliones su vaikais. Mėgaukitės.

Toliau – Vaidos tekstas.

Kai laukiausi pirmojo vaiko, pasakiau savo vyrui: niekas neturi pasikeisti. Mes tikrai neišeisim į gyvenimo pensiją ir toliau keliausim, aktyviai gyvensim. Dabar vaikai jau du (5 ir 1,5 metai), o mes tos taisyklės vis dar laikomės. Kelionės mums yra visiška atgaiva, nuotykis ir įkvėpimas, todėl neabejodami atsisakom naujos sofos ar kavos aparato, kad tik galėtumėm vėl leistis į kelią (orą). Į lėktuvą sėdam daugiau nei 10 kartų per metus, tad vaikams tai mažai kuo skiriasi nuo lipimo į autobusą. Ne visos mūsų kelionės atostoginės ir egzotiškos – labiausiai mums pažįstamas maršrutas yra Londonas – Vilnius – Londonas, bet dar 2-3 kartus per metus naršome Europą ir kartais Ameriką, kur gyvena vyro šeima. Kol kas mūsų kelionės trunka nuo 1 iki 3 savaičių, bet pamažu kaupiamės rimtesnei – pusės metų – išvykai po Aziją.

Keliones mes planuojame patys nuo A iki Z, niekada nesam naudojęsi agentūrų paslaugomis ir mūsų, ir mūsų visiškai neįtikina nei “viskas įskaičiuota” viešbučiai, nei kurortai pagal turistų skonį, kur jau nelikę nei vietinės kultūros žavėsio, nei tikro gyvenimo.

Taigi, kas svarbu, o kas nelabai, ką išbandėm ir kas veikia:

  1. Kur keliauti. Rinkadamiesi šalį, pirmiausia patikriniam kelis faktorius: koks bus oras ten tuo metu, kiek laiko trunka skrydis, kokia gamta ir miestai, kas bus vaikams, kas suaugusiems. Visada stengiamės atrasti balansą, kad patirtumėm ir gamtos grožį, ir pasimėgautume kultūriniais bei kulinariniais malonumais. Kadangi vasaras leidžiam Amerikoje ir Lietuvoje, po Europą keliaujam ne sezono metu, ir tai mums labai labai patinka! Ne per karšta, mažai žmonių, pigiau ir laisviau. Sėkmingiausios mūsų kelionės buvo po Siciliją ankstyvą pavasarį, Lanzarotę rudenį ir Kretą vėlyvą rudenį.

  2. Skrydžiai. Visada stengiamės rinktis padorius skrydžių laikus, net jei tai kainuoja brangiau. Kelis kartus pasimovėm ant “pigaus pasiūlymo”, kuris reiškė, kad arba reikės keltis 4 ryto, arba nusileisim jau po vidurnakčio. Rezultatas – žviegiantys pervargę vaikai ir pirmoji atostogų diena skiriama atsigavimui nuo kelionės streso. Tad jei tik įmanoma, stengiamės skristi vidury dienos, kad nebūtumėm pervargę, o nuvykę galėtumėm įsikurti, pavakarieniauti ir truputėlį adaptuotis.

  3. Lėktuve: ką pasiimti. Pati kelionė lėktuvu turbūt yra didžiausias įššūkis daugeliui tėvų. Ką pasiimti, kuo užimti, kaip nuraminti, ką daryti kad kelionė netaptų ašarų pakalne? Pirmiausia reikia atsipalaiduot ir neskubėt. Stresuojat jūs – stresuoja vaikai. Ir neapsikraukit daiktais, nes dažnai būtent jie tampa konfliktų ir neramumų priežastim: kur tas, ar pėmei, ištrauk, paduok, nepamesk. Gali labai norėtis duot vaikui atskirą kuprinę, bet jis prisikraus į ją beleko, o nešti vistiek galų gale teks jums. Kai keliauju viena su abiem vaikais, į saloną pasiimu vieną nedidelę kuprinę, kurioje visada bus:

  4. užkandžių ir vandens (niekas taip neišsprendžia problemos kelionėje, kaip maistas! Be sumuštinių, morkų ir obuolių dar pasiimu tokių dalykų, kokių savo vaikams duodu tik specialiomis progomis: čiulpinukų, guminukų, kukurūzų spragėsių. Tegul būna lėktuvas ta ypatinga proga – iškart smagiau!)

  5. po vieną žaislą (iš patirties žinau, kad jeigu bus vienas, žais su juo, jeigu bus 5, žais iškart su 5-iais, jie kris ant žemės, reiks ieškot)

  6. spalvinimo knygelę ir pieštukų (juos dažniausiai perkam oro uoste – vėlgi atrakcija ir smagumas, kažkas naujo ir įdomaus);

  1. drabužių pasikeist (priklausomai nuo vaiko amžiaus, dažnai naujoje situacijoje pamirštama pasiprašyt į tualetą arba būtinai apsipilama sultimis);

  2. mažiausiems sauskelnių daugiau nei vieną, nes ore jos pripildomos daugiau ir dažniau nei ant žemės. Tikrai! Ir susimildami – keiskit jas tualete, ne ant sėdynės.

  3. iPad ir ausinės. Taip taip, iPad’as ar koks kitas kompiuterinis padargas yra pats geriausias draugas kelionėje, nes jeigu namie jis neleistinas. Visada vežuosi vaikiškas ausines, nes ne visiems lėktuve įdomu Peppa Pig ar Pingu.

  4. vaistų nuo skausmo. Dėl viso pikto.

  5. nešyklė kūdikiui, nes gali teks pasivaikščiot pirmyn atgal, pirmyn atgal.

  6. Lėktuve: ką veikti. Visada stengiuosi skrydį paversti smagiu nuotykiu visai šeimai ir galimybe pabendrauti ir pažaisti su savo vaikais. Tad neimu jokių žurnalų ir knygų sau – visą laiką skiriu vaikams, skaitau jiems, žaidžiu, spalvoju kartu, ir laikas prabėga daug greičiau ir be ašarų. Nesistengiu jų laikyt pririštų kėdėj – kai leidžiama, einam pasivaikščioti, paieškot draugų, pabendraut su žmonėm.

  7. Vaikų transportas iki ir po skrydžio. Vėlgi priklausomai nuo amžiaus imam kelioninį vežimą – tokį kuris vienos dalies ir susilankto labai lengvai ir kompaktiškai. Bugaboo Bee arba Maclaren mano mėgstamiausi. Ir dar minėtąją nešyklę – savo Ergo baby vis dar imu 19 mėn sūnui. Vežimą galima stumtis iki pat lėktuvo, tada tenka jį atiduot bagažui, o atskridus dažnai vežimą grąžina kartu su lagaminais, tad gali tekt nemažai nueit pėsčiom. Tad nešam vaiką ant kupros nešyklėj (kartu net didžiąją tenka panešt ant pečių).

  8. Transportas atvykus. Visada nuomojamės mašiną. Norim būti nepriklausomi, dažnai judam iš vietos į vietą, norim daugiau pamatyt, tad be mašinos mes niekaip. Labai patogu – užsisakom iš ankto, visada paprašom vaikiškų kėdučių, kad nereikėtų vežtis savo, oro uoste tik susimetam daiktus ir keliaujam! Su savim pasiimam tik navigacinę sistemą.

  9. Kur gyventi. Jau minėjau mūsų nemeilę viešbučiams. Visada visada renkamės “namus”, kur bus daugiau vietos, galbūt ir kiemas ar terasa, kur galėsime gaminti ir būti patys sau šeimininkai. Visada naudojamės air bnb paslaugomis ir dar nei karto neteko nusivilti. Jų dėka pamatėm kaip gyvena vietiniai, iš jų gavom gerų patarimų ir šiaip – išvengėm turistinių pinklių.

  10. Maistas. Mus patinka apsipirkinėti vietiniuose turguose, gaminti ką ir kada norim, o kartais pasilepinam kavinėse ir restoranuose. Gyvenamos vietos ieškome miesteliuose, kad prieš miegą pavakarieniaut kokioj jaukioj tavernoj, ir nereikėtų niekur važiuoti. Tada suguldom vaikus ir su vyru gurkšnojam vyną lauke, ar terasoj – viešbuty to neturėtumėm.

  11. Būtinieji patogumai. Dažnai reikalinga vaiko lovelė, kėdutė valgymui. Stengiamės rinktis gyvenamą vietą pagal tai, ar jie juos turi. Visiškai nesinori temptis savo lovelės – vyras daug mieliau pasiima gitarą, haha.

  12. Miegas. Tai svarbi rutinos dalis, o kelionėse rutina šiek tiek persiprogramuoja. Jeigu keičiasi laiko juosta, viskas šiek tiek išsiderina, bet nieko tokio. Mes stengiamės išlaikyti panašų, kaip namie, dienos ritmą, kad vaikai būtų pailsėję ir pavalgę. Pusryčiai – žaidimai, atrakcijos – pietūs – miegas – vėl smagumai – vakarienė – miegas. Valandos gali būt kiek pakitusios, bet mes plaukiam pasroviui, viskas kažkaip savaime nusėda. Tačiau svarbu visai neiškrist iš ritmo, nes vaikus tai labai vargina ir liūdina. Stengiamės pietų grįžt pamiegot namo, tada visi pailsim, kas paskaito, kas gitara pagroja. O jei planuojam išvažiuoti kur visai dienai, kelionę planuojam taip, kad važiuotume, kai vaikai jau pavargę, kad numigtų mašinoje.

  13. Pozityvas ir lankstumas. Galbūt svarbiausi kelionės atributai. Nebijokit keisti plano, jei matot, kad netinka, nepatinka. Jeigu pavargot – geriau neaplankykit kažkokio objekto, o nusnauskit draugiškai. Keliaudami su vaikais mes žinom, kad nepamatysim tiek, kiek pamatytumėm be jų, tai ir nesistengiam. Jeigu pavyks įkopti į pilį – nuostabu, bet nieko tokio, jei visą dieną tingiai zyliosim po papūdimį ar mišką. Paskui sėdam į mašiną, vėl pavažiuojam, pamatom – ir vėl nuotykis. Svarbiausia tai daryti kartu. Gražiausi mūsų šeimos prisiminimai yra būtent iš kelionių, nes tik tada, būdami kartu 24/7, turim laiko iki galo vieni kitus pažinti, išklausyti ir išmyluoti.

Renata: šitas paskutinis sakinys mane ypatingai nuteikė. Nekantrauju pakilti. 🙂 Ačiū, Vaida!

P.S. dar pridėčiau Mažųjų valdų pjūvį – paruoškite vaikus kelionėms ir atradimams – papasakokite apie šalį, kultūrą, kalbą. Ir vietovėje nepamirškite pasinaudoti proga vaikui išgirsti tikrąją kalbą, aplankyti dailės muziejus, akvariumus, zoologijos sodus ir kitus smagius, praturtinančius gėrius.

1 view0 comments

Comments


bottom of page