Festivalyje Masters of Calm viena seminaro klausytoja net atsiduso išgirdusi, kad 5-kerių taip pat kaip ir 2-3 metų vaikas patiria krizę ir jį rodos kažkas pakeičia. Pasidalinsiu, gal kas nors dar iš jūsų panūs iškvėpti daug oro. Juk ir aš – bene iškart grįžusi po festivalio (o prieš jį dvi savaites be šeimos keliavau Ladake) namie pasitikau savo naują vaiką. Lūna, kaip jau viešai guodžiausi ir atvirai pasakoju seminaruose, tikrai gana aršus drakoniukas. O dabar šis drakoniukas dar ir supranta turįs supergalių.
Man kaip pasakų ir fantastikos mylėtojai patinka įsivaizduoti – daili burtininkė ties savo saulės rezginiu suglaudžia delnus, bet palieka tarp jų erdvės. Šioje erdvėje atsiranda ir ima suktis švytintis kamuolys. Burtininkė užsimoja ir sviedžia šį visa griaunantį kamuolį. Bum! Taip pat ir vaikai – „krizės” metu jie lyg atranda savyje naujų ir labai stiprių jėgų, o tuomet laikykitės! Švytintis naujos jėgos kamuolys ne sykį skrieja kur pakliūna (dažniausiai į mus) ir tik su laiku burtininkė išmoksta valdyti savo jėgą. O mūsų, drakonų augintojų užduotis – rasti naujų taikinių, t.y. erdvių, kur vaikas šias naujas jėgas gali panaudoti.
Taigi, kokie pagrindiniai pokyčiai ištinka vaiką žengiant per 5-ojo gimtadienio slenkstį?
Štai sąrašas.
Ima pastebimai geriau orientuotis laike, tad planuoja ir neretai laikosi plano.
Pastebimai sustiprėja analitiniai gebėjimai ir ima sieti priežastį su pasekmę. Tad čia laikas sugriežtinti taisykles, nes manipuliacijoms, kaip pastebite, ribų nėra. Čia jau ima veikti “jei <…>, tai <…>”, “kadangi tu <…>, tad aš <…>”.
Smarkiai sustiprėja poreikis socializuotis su kitais drakonais, suaugusiojo vaidmuo blanksta. Todėl nėra nieko geriau nei darželis, ir tėvų draugai, kurie patys turi vaikų.
Dar smarkiau nori pažinti, tyrinėti, klausinėja kodėl. Pvz. Lūna dalinosi, kad labai nori į stovyklą, kurioje visą dieną galima rašyti. Stovyklos neradome, bet namų užimtumo arsenalą papildėme stalo žaidimais ir mokymosi skaityti-rašyti veiklomis.
Keičiasi vaiko žaidimas – atsiranda daugiau vaidmenų žaidimų, daugiau ilgai planuojamų ir gerai apgalvotų žaidimų. Žaidimui labai norisi naudoti kuo didesnius daiktus. Vaikas gali prašyti palikti jo pastatytą konstrukciją kitai dienai (t.y. nesitvarkyti) ir, dėmesio, palikti ją išties svarbu. Ankščiau tai tebuvo taktika nesitvarkyti (nes kas tas RYTOJ vargiai suvokė ir negebėjo išlaikyti idėjų galvoje), o 5-mečio galvoje projektai tampa vis ilgesni ir net neišgaruoja naktį.
Kaip ir per kiekvieną krizę – kliba suaugusiojo autoritetas, vaikas iš naujo tikrina ribas, atvirai neklauso, gali bandyti bėgti (iš darželio, mieste tiesiog už kampo ar panašiai). Bet tai tikrai ne ankstyvoji paauglystė (ji ateis dar vėliau – jau baigus pradinę mokyklą) – tad autoritetą reikia išlaikyti.
Užplusta stiprios emocijos. Bet tuo pačiu vaikas priima emocijų mokyklėlės pamokėles, t.y. gana lengvai pasiduoda mokomas kaip saugiai reikšti emocijas. Kaip ir bet kokiame kitame amžiuje venkite klausinėti kas ir kodėl taip nutiko (nes vaikas vis dar nepajėgus reflektuoti ir vertinti). Nepamirškite besąlygiškai mylėti. Man labai padeda dvi knygos jau daug metų gyvenančios ant naktinio mūsų stalelio: Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų ir Nuraminsiu tave net jei šėls audra (Lūna jas abi moka mintinai deklamuoti man verčiant puslapius).
Trumpai tariant, kaip aš kartoju darželio penkiamečių tėvams, kurie stebisi kur dingo mano geras vaikas – pamatysite, ko nematę. Juk apie du metus pailsėjote (3-5 metų tarpsnis yra lyg medaus mėnuo, o iki ir po – gyvenimas).
Kaip su Viktorija Grigorjeva rašėme 7 intelektų lavinimo programos KELIONĖS temoje apie krizes: “Šiame tarpsnyje labai svarbu akcentuoti vaiko pastangas, džiaugtis rezultatais, diskutuoti, leisti vaikui turėti savo nuomonę ir leisti pažinti savo klaidų pasekmes, mokyti ir padėti jas saugiai išgyventi.”
Mes (STRONGER-BIGGER-SMARTER) turime būti ramūs kaip kalnai. Ir nebijokime riboti, nes tik aiškiai nubrėžtų ribų viduje vaikas auga stiprus, laimingas ir protingas.
Comments