top of page

Kaip ugdyti mažąjį genijų

Man patinka Juos taip vadinti. Nes kol neįrodyta priešingai (kad jis ne genijus) – vaikas tikrai yra toks. Kiekvienas gimęs vaikas turi potencialo daugiau, nei kada nors išnaudojo Einšteinas ar Mocartas! Jau esame kartu aptarę ką gali kūdikis nuo pat gimimo. Sąrašas, ką jis gali – nesibaigiantis. Gali bet ką, ką sugebėsite pateikti jam tinkamu būdu. Ir laiko tam – iki šešerių, su pastebimu kritimu nuo gimimo – t.y. pirmieji metai – svarbesni nei antrieji, antrieji – svarbesni nei tretieji ir t.t. Ar šitai jau įsidėmėjote visiems laikams?

Jei taip – kviečiu atsiminti dar vieną svarbų dalyką – kaip dirbti su vaiku. Kaip šiame įraše žymi ne konkrečią metodiką, o būdą, nuotaiką, požiūrį. Čia kaip patikimumo pastoliai sociologijoje – jie nekinta priklausomai nuo turinio.

7 taisyklės/tiesos apie tobuliausią – mokymo(si) žaidimą

  1. Vaikai nori mokytis labiau nei valgyti. Jei nesužlugdote (ypač sistemiškai) jų įgimto noro pažinti.

  2. Tėvai ir vaikas – dinamiškiausia visatoje mokymo(si) komanda. Galite lankyti būrelius, klubelius, akademijas ir kitas nuostabias vietas, bet esmė – būtent jūsų ir jūsų mažylio tandemas. Jū

s vienas kitą be galo motyvuojate. Vienas dėl kito esate pasiryžę nuversti kalnus. Naudokitės šiuo potencialu.

  1. Vaikai zyzia tik iš nuobodžio (jei yra sveikučiai kaip ridikai). Prisiminkite viską, ką esame aptarę – ar su tokiu potencialu ir mokymosi greičiu – laikas namuose prie tos pačios krūvos žaislų – gali būti kasdien mielas? Šia tema yra puikiai pasisakiusi vaikų nulakstymo profesionalė miela Vaida.

  2. Mokykitės tik tuomet, kai ir Jūs ir Jūsų vaikelis esate puikiai nusiteikę. Sirguliuojate? Blogas oras? Ne ta koja išlipote iš lovos? Pilnatis? Nesimokykite.

  3. Kiekvieną naujovę vaikeliui pateikite su begaliniu entuziazmu, juk jis Jumis tiki! Šitą metodą man patinka vadinti WOW-metodu. Jei ką nors nauja atradę-pamatę-parodę savo kūdikiui palydėsite šūksnių tirada Oho!!! Nieko sau!!! Koks puikus!!! Ar tu matei!!! Tik pažiūrėk kaip nuostabu!!! O juos šūkaudami dar ir pašokinėsite, paplosite – tikimybė, kad jūsų aukseliui tai pasirodys įdomu – didėja tūkstančiais kartų.

  4. Nuolat atnaujinkite mokymosi medžiagą. Kitaip vaikas nebenorės mokytis, jei kartosite tą patį – jam paprasčiausiai bus nuobodu. Ir patikėkite, jie mokosi stulbinančiu greičiu. Kai jau buvom gerai įsibėgėję su skaitymo programa, mano Tikrasis stebuklas pradėjo keistai žiūrėti į mane, o ne į žodžius. Žvilgsnis lyg sakė “Mama, tu vis dar neįsiminei, ar ką?”. Tuomet padvigubinau naujos medžiagos įvedimo greitį ir – Voilà! Aukselis vėl susidomėjęs.

  5. Netestuokite! Nereikalaukite Mažųjų rodyti rezultatų, nekurkite įtampos – jie juos patys pademonstruos kai ateis laikas! Šis toks pat svarbus kaip džiaugsmas. Na taip, visos močiutės ir kiemo draugai ažiotaže, kai vaikas ima rodyti ATE-ATE. Jei dar išmokėte kokių gestų – visiškas rojus demonstruoti savo genijaus galimybes draugėms. O jei dar vaikas ir skaito ar saičiuoja ar anksti identifikuoja spalvas – kosmosas absoliutus!!! Bet testavimas, raginimas demonstruoti ką galįs – esminis demotyvacijos šaltinis. Juk motyvacija kyla iš pasisekimo. Kur testas – ten įtampa. Sykiais mamos kaip apsėstos klausia mažylio pvz. atvertusios knygą – Kur karvuė? Mažyli, kur karvutė? Kur tas gyvūnas, kuris sako mūūū?! Kur jis?!!! Geriau tą laiką išnaudotų parodyti tam potencialiam genijui – ką nors nauja.

Na ir žinoma – nenumeruojant – darykite viską su meile. Po kiekvienos mokymo(si) sesijos – išbučiuokite ir išmyluokite savo aukselį. Pakilnokite. Papasakokite jam koks jis puikus, koks šviesus, koks protingas. Juk jis toks ir yra. Ir niekada mums meilės nebus per daug… na na na 🙂

Na ir svarbiausia – atsipalaiduokite. Puikiame, bet natūralia mirtimi mirusiame tinklaraštyje esu citavusi Z.Baumaną sakant: “Mes visada galime padaryti daugiau. Kad ir ką darytume, lieka tas kartus jausmas, nuojauta, kad kažką be reikalo apleidome.” Taigi: ar jūsų aukselis pradės ropoti devynių mėnesių ar penkių – nesvarbu, ar jūsų dviemetis išmoks perskaityti dešimt žodžių ar tūkstantį – nesvarbu, pažins jis penkias ar penkiasdešimt spalvų – nesvarbu, mokės dvi ar penkias kalbas būdamas ketverių – nesvarbu. Kad ir kiek jam duodate – tai yra vertinga ir daug, lyginant su situacija, kurioje galite neduoti nieko. Jei mylite savo vaiką ir gerbiate jo norą moktis – jūs puikūs tėvai. Sveikinu.

Gražaus, atradimų kupino savaitgalio visiems!

0 views0 comments

Comments


bottom of page