Nuotraukoje – Benukas ir Dovydas bendrauja su Mažųjų valdų ispanų mokytoja, nuostabiąja Belen. Tiesiog žaidžia. Belen padės Mažųjų valdų darželyje mokytis ispanų kalbos nuo 2015 rugsėjo.
Imtis ankstyvojo ugdymo tėveliams labai labai trukdo tai, kad būtina atskirti mokymąsi ir rezultatų demonstravimą kaip kairę nuo dešinės. Taip jau yra su mažaisiais išminčiukais, kad jie lavėja giliai giliai ir rezultatai matosi tikrai ne iškart ir nebūtinai tiesiogiai. Bet! Bet jei kalbame apie kalbų mokymąsi, tai čia rezultatai netrunka pasimatyti. O juk kalbos mokėjimas pasaulyje, kur atstumai sutrumpėję net tarp kontinentų, yra didžiulis turtas.
Ne paslaptis, kad kūdikių akademijoje vaikai jau dabar gali mokytis anglų, ispanų, prancūzų kalbų ir būtent panardinimo metodu. O Mažųjų valdų vaikų darželio ypatumas ir išskirtinumas yra ne tik tai, kad jame tolygiai rūpinamės tiek dvasios, tiek kūno, tiek proto tobulėjimu, bet ir keturios kalbos, kuriomis mokomės, žaidžiame, bendraujame. Tai dominuojanti lietuvių bei anglų, ispanų ir rusų kalbos. Taip taip, mano manymu, dviejų yra gerokai per mažai suvokiant vaikų galimybes. Ir beje, mūsų pasirinktos kalbos yra trys iš penkių labiausiai naudojamų (ne pagal populiaciją, o pagal universalumą) kalbų!
Man patinka tai, kad akademijos erdvėse jau dabar laksto vaikai, plepantys trimis-keturiomis kalbomis. Be jokių pastangų ir rūpesčio.
Rekomendacijomis kaip padėti mažiesiems poliglotams realizuoti savo galimybes dalinausi su žurnalo Mažylis skaitytojais (2015 m. gegužės numeris). Čia perpasakoju kai kurias mintis ir, žinoma, papildau šviežučiais akcentais.
Kodėl neverta laukti
Pirmiausia jaučiu pareigą paprieštarauti paplitusiam posakiui, kad maži vaikai „apkraunami“ užsienio kalbos mokslais. Kiekviena mamytė savo vaikelio mokymą turėtų pradėti nuo suvokimo, kad mokymasis jam – kaip kvėpavimas. Jis mokosi natūraliai, apie tai negalvodamas ir, kas smagiausia, su didžiuliu džiaugsmu ir pasitenkinimu.
Kalbant apie kalbos mokymąsi ankstyvame amžiuje svarbu suvokti du faktus, kurių nebekvestionuoja jokie mokslininkai:
Pirma, mažas vaikas yra lingvistinis genijus – jis labai labai lengvai mokosi kalbų.
Antra, gebėjimas labai labai lengvai mokytis kalbų iš esmės sumažėja ties trečiuoju vaiko gimtadieniu, nes tuo metu smarkiai sulėtėja smegenų galimybės natūraliai analizuoti statistinę informaciją. Gera žinia pavėlavusiems, kad, nepaisant auksinio laikotarpio pabaigos, galimybės santykinai lengvai išmokti kalbą išlieka iki pat septintojo vaiko gimtadienio. Ir kuo toliau nuo gimimo momento – tuo tai sunkiau padaryti.
Tiesiog tie vaikai, kurie išmoksta kalbos anksti, turi į mokymąsi investuoti daug mažiau laiko, pastangų nei vyresniame amžiuje, o jų tėvai sutaupo pinigų kalbų mokymui.
Kaip mokyti?
Svarbu suprasti, kad kiekviena kalba ką tik gimusiam vaikui yra vienodai „užsienio“. Su mamos kalba vaikutis būna šiek tiek susipažinęs dar gyvendamas jos pilvelyje, tačiau iš esmės startinės pozicijos yra vienodos. Tad, pradedant mokymą anksti, klausimą kelčiau taip – kiek gimtųjų kalbų norime, kad mūsų lingvistinis genijus išmoktų?
Idealiu atveju – nuo pat gimimo akimirkos vaikutis savo aplinkoje turėtų girdėti kelias kalbas. Geriausias paskirstymas – vienas žmogus viena kalba. Pavyzdžiui, mama – lietuvių, tėtis – anglų, močiutė – rusų, dėdė – vokiečių, teta – prancūzų ir t.t. Intuityvaus kalbos mokymosi esmė – sukaupti pakankamai statistikos apie kalbą tam, kad galėtum ją naudoti. Jei vaikutis sugebėtų prikaupti statistikos apie dešimt skirtingų kalbų – visomis atėjus laikui ir kalbėtų. Kas įdomiausia – be akcento!
Ne bėda, jei tas pats žmogus moko kelių kalbų, jei jis griežtai vadovaujasi trimis svarbiomis taisyklėmis.
Pirma taisyklė – aiškiai atskirkite kalbas. Taigi, jei pati mama moko vaikelį trijų kalbų, geriau pasiskirstyti savaitės dienas skirtingoms kalboms arba dieną padalinti skirtingų kalbų naudojimui taip, kad vienu metu būtų naudojama tik viena kalba, kitu metu – tik kita kalba. Svarbu pranešti vaikeliui, kad štai dabar pereisime prie tokios ir tokios kalbos. Mes su Dovydu šiuo metu naudojame žaismingą pasipurtymą. Smegenys moka logiškai protauti ir suvokia „perjungimą”.
Antra taisyklė – panardinkite vaiką į kalbą, jokiais būdais nevertėjaukite! Mažas vaikas mokydamasis labiau vadovaujasi pasąmone, o ne sąmone. Vertimas reikalingas vyresniems vaikams (nuo keturių metukų).
Trečia taisyklė – naudokite taisyklingą kalbą. Kokios statistikos vaikelis prikaupia – taip ir kalba. Jei silpnai mokate gramatiką – tiesiog skaitykite, vardinkite daiktų ir veiksmų pavadinimus, o pasiklausyti kalbos srauto, iš kurio ir mokomasi gramatikos, paieškokite galimybės kitur. Ir jei samdote mokytoją ar keliaujate į kalbų pamokėles, kur nuolat vertėjaujama – tai netinkama mokyklėlė ar mokytojas.
Svarbu atsiminti mažiems vaikams galiojantį dėsnį – kuo daugiau kalbų mokotės, tuo labiau stiprėja ir vystosi vaiko lingvistinis intelektas. Vadinasi, tuo lengviau jam ateityje bus mokytis kitų kalbų. Net jei tam tikros kalbos mokymąsi „užmestumėte“ – grįžti prie jos vėliau bus daug lengviau, nes kalba neužsimiršta, ji tiesiog nukeliauja į vadinamąją pasyvią atmintį.
Yra oponentų, pamirštančių, kad vaikas genialus, jis gali ir nori daug mokytis, nes jam tai teikia džiaugsmą. Tokiu būdu nuvertinantys vaiko gebėjimus žmonės ir sukūrė mitą – pirma lai jis išmoksta gimtosios kalbos. Aš rekomenduoju mokyti kuo daugiau kalbų, kad visos jos būtų gimtosios!
Teoriškai esu girdėjusi apie atvejus, kai kelių kalbų besimokantis vaikas miksuoja kalbas, ir tai gali gąsdinti, tačiau realybėje nei vieno tokio atvejo nežinau. Jei laikomasi minėtų mokymo taisyklių – viskas bus gerai. Tačiau jei šeima pamiršta taisykles – laikinų problemų gali kilti. Jei šeima naudoja ne lietuvių ir rusų kalbas, o vieną lietuvių-rusų kalbos hibridą – tai problemos, aišku, bus ilgalaikės.
Ar padės televizija?
Efektyviausias mokymasis, kai mobilizuojami visi pojūčiai ir veikiama. Ar tokioje aplinkybėje gali padėti televizorius? Televizorius ir kompiuteris bendrai vaikams iki trijų metų yra nerekomenduojami. Tačiau tėvai, kurie visgi tai leidžia, turi suvokti vieną paprastą dalyką – tai daug mažiau efektyvu, nei gyvas mokymasis. Vaiko prigimtis – mokytis iš gyvų žmonių.
Čia visuomet papasakoju apie eksperimentą, kurį savo institute atliko mažų vaikų kalbų mokymosi srityje dirbanti tyrėja Patricia Kuhl. Mokslininkės komanda nustatė, kad vaikai tarp 6-8 ir 10-12 mėnesių amžiaus yra ypatingai imlūs kalbos struktūrai, skambesiui, statistikai apie kalbą kaupti. Tai pirma įžvalga. Šioje atkarpoje vos 10 kitos kalbos mokymosi sesijų padeda sukaupti reikiamą bazę apie kitos kalbos struktūrą. Antroji įžvalga dar svarbesnė – jei sesijos vyksta kompiuterio pagalba – bazė nesukaupiama! Bendravimas turi būti gyvas, interaktyvus.
Paprastas būdas mokyti – paieškoti erdvės, kur tam tikra kalba yra naudojama, ir stengtis su vaiku dažniau joje pabūti. Nukeliauti į paskaitas, svečiuose paprašyti draugų, kurie moka kitų kalbų, pabendrauti su vaikais, jei samdote auklę – paieškoti kitakalbės ir t.t.
Taigi, kiek kalbų mokosi Jūsų mažylis? 🙂
Eksperimento tvarka siūlau – nuo rytojaus paskirkite dienoje metą, kai persijungsite, kad ir trumputei užsienio kalbos (kurią geriausiai mokate) sesijai. Per gerą savaitę priprasite, o jūsų mažylis pamažu kaups neįkainuojamą turtą. Į provokaciją įjunkite ir, pavyzdžiui, močiutę, kuri kalba kita kalba. Pabrėžkite jos indėlį į vaiko ateitį ir atsisakyti ji tiesiog nesugebės. 🙂
O jei dar dvejojate – atsiverskite bet kurios kalbų mokyklos kainoraštį ir paskaičiuokite kiek jums gali kainuoti užsienio kalbos kursai, jei jūsų paauglys vaikas užsimanytų mokytis, arba tiesiog korepetitorių pagalba pasitobulinti kalbos lygį. Dar peržiūrėkite kontaktų sąrašą ir prisiminkite draugus, kurie gerai moka užsienio kalbas. Kaip jie jas naudoja?
Comentarios