Ši vasara išties pati nuostabiausia mano gyvenime. Jei norite geriau pajusti ką jaučiu rašydama, pasileiskite Will Pharrell Happy. Kodėl šį? Trečiadienį atėjusi į darželį aptikau auklėtojus valgomajame šokančius pagal šią dainą, kol vaikai priešpiečiavo.
Prieš trejus metus, ruošdama atidarymui akademiją purkštavau, kad tikrai tikrai Mažųjų valdos neturės darželio. Bet, kaip sakoma – niekada nesakyk niekada.
Prieš dvejus metus neradau Dovydui padoraus darželio, kuriame galėtume tęsti VISAS nuo gimimo pradėtas puoselėti tradicijas – sveikai maitintis, daug sportuoti, mokytis kelių kalbų, muzikuoti ir daug daug būti lauke, gamtoje.
Lyg netyčia susipažinome su Jolanta Motiejūniene, kuri turi gausybę ir labai įvairios praktinės patirties ikimokyklinukų ugdyme. Patikima, tvirta, žinanti, patyrusi, ji įkvėpė ryžto ir pažadėjo būti kartu. Juk negali darželio kurti be patirties. O dar – į akademiją dirbti atėjo Simona (užsiliko su sūneliu Marku pabaigusi 7 intelektų lavinimo programą). Ji tapo pirmąja auklėtoja. Tiesiog sutverta šiam darbui. Su ja kartu sėkmingai įgyvendinome pusdienio darželio sumanymą akademijoje. Beveik visi tuometiniai akademijos pusdienio darželinukai šiuo metu lanko mūsų darželį. Į mūsų gretas netyčia (!) atėjo ispanė Belen – antroji auklėtoja.
Ir – logiškas visos įvykių virtinės tęsinys – prieš pusantrų metų, labai palaikant akademijos bendruomenei priimtas sprendimas darželį visgi atidaryti. Prieš metus nuputėme paskutines dulkeles ir nukirpome raudoną kaspiną.
Mažųjų valdos – keturkalbis harmoningos raidos metodiką įgyvendinantis darželis. Ir aš žinau, kad tai vienas iš geriausių darželių mieste.
Jei galėčiau į lankstinukus įdėti pojučius ir jausmus, kurie čia sklinda, šventės nuotaikas, kurios tvyro, tai manau vietų visai nebeturėtume, bet juk į skrajutę nesutalpinsi pojūčių ir akimirkų.
Kaip gi nupasakosi, kaip nuostabu, kai matai kaip mūsų ispanakalbė Caroline pritupia į mažutės Godos akių lygį ir ištiesia jai rankas kviesdama ateiti rengtis į lauką su mamos švelnumo kupina šypsena, o Dovydas jau atsako jai sudėtiniais ispaniškais sakiniais!
Kai Simona duodasi koridoriais įsisupusi į indiškų (?) šokių apdarus, arba vis dainuoja jai patikusį “А катюша пляшет, и платочком машет!”, arba šimtą kartų pertikrina planus, nes mėgsta tvarką ir aiškumą. Kaip ji migdo naujokus ant rankų, kol šie pripranta užmigti patys.
Kai Giedrė žaižaruojančiomis akimis pasakoja kaip su saviškiais naršė Vilniaus universiteto kiemelius, arba kol vaikai miega pila ir putomis pildo pripučiamą baseiną, nes sumanė padaryti putų vakarėlį! Arba pamatau kaip ji vasariškoje baloje su vaikais šoka “Šoka basos raganaitės…” nors to šokio programoje tikrai nėra. Šoka basa!
Kai Rūtė rūpinasi rytojaus programos pakeitimais ir rašo man žinutes 21 val. vakaro. Arba sutikta dienos pabaigoje spirga iš džiaugsmo, kad darželio akvariumo žuvytė ir vėl laukiasi, arba, kad Vėjukas sugalvojo tokį nuostabų žodį pavadinti vėriniui – “Pakabai”! Nes Rūtė akvariumistė ir dar renka vaikų sukurtus naujadarus.
Kai rusakalbė Julija per kiekvieną rusų kalbos pamoką surengia minispektaklį. Nes neatsiduoti 100 proc. ji tiesiog nemoka. Jos iniciatyva ugdyme pradėjome naudoti teatrines lėles.
Kai ryte į darželį įžengus mūsų auklėtojui vyrui Dominykui visi berniukai subėga jo pasveikinti (nes berniukams reikia vyro), o popiet gauna su juo meiliai (bet vyriškai) pasigalinėti.
Kai anglakalbė Inga atidaro duris po pamokos ir šaukia man: “She bought it! They bought it!” Kalbėdama apie naują žaidimą, kurį šiandien pasiūlė mažuliams. Arba kai susitempė į darželį prisiskolinusi krūvą keistų muzikos instrumentų.
Kai muzikos mokytoja Živilė atsitempia kilogramą krapų augalų savatei. Na, juk reikia turėti ką apdainuoti.
Kai Borja (kurį galima bet kada patampyti už barzdos) savaitę laiko šąldo į ledo gabalą gyvūnus, nes ruošiasi pamokai apie ledynmetį, kurioje šis luitas plaukų džiovintuvo, imituojančio saulę, pagalba bus ištirpdytas.
Kai mūsų mokslo ir sveikatinimo vadovė, trenerė Jolanta tiesia man ir kitiems po stiklinę vandens, kai tik mato, kad per darbus nespėjame pakankamai atsigerti, arba per personalo mokymus atsitempia stiklų ir kviečia ant jų pavaikštinėti. Jau nekalbu apie Dovydą, kuris išmokęs darželyje moko mane teisingai kvepuoti – atsisėdęs turkiškai! (“Nesijaudink mama, tu ne tokia lanksti, nes jau didoka, bet bent jau gerai pakvepuok.”)
Kai ūkvedys Boleslovas (lyg senelis) glosto mažytės Liukos galvytę ir sako: “Kokia gi miela mergaičiukė”. Tarp ūkio darbų jis visada randa laiko ir su vaikais pabūti posmelį.
Kai kasdien matau tokias detales (apie kurias neparašysi lankstinuke) – mano širdis tiesiog nori iššokti iš džiaugsmo. Kartais nenorėdama trukdyti klausausi kaip šutvė džiūgauja už durų. Džiaugsminga pilnatvė. Šie žmonės savo atsidavimu darbui yra man labai artimi.
Darbas su vaikais (ypač pagal tokius aukštus standartus kaip sau kelia Mažųjų valdos) yra sudėtingas ir reikalaujantis daug ištvermės. Žaviuosi kiekvienu, kuris priima iššūkį dirbti su vaikais mūsų komandoje. Juokaujama, kad dirbančių su vaikais suaugusiųjų smegenų struktūra yra kitokia. Ačiū Visatai, kad gyvenimo kelias atvingiavo iki šios akimirkos. Ačiū komandai!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! Šią savaitę noriu išbučiuoti visus! Jūs nerealūs! Kosmonautai iš kosmosėlio dirbtuvių! Grasias! Спасибо! Thank you! Kad ir kaip kruopščiai atrinkčiau žodžius ir nuotraukas, vis tiek tai pilnai neatspindės, kokį nuostabų darbą Jūs atliekate!
О viso pasaulio tėveliams labai patariu – renkantis darželį savo vaikams tikrinkite kokiomis vertybėmis jie vadovaujasi, kokių tikslų siekia, o visų svarbiausia – kaip tai atrodo praktikoje. Pabūkite aplinkoje, paklausykite už durų, pakalbinkite jau lankančius tėvelius, žvilgtelėkite už tvoros. Nes svarbiausia ugdymo procese yra auklėtojai, žmonės, kurie būna su Jūsų vaikais ir idėjiniai jų vadovai.
O kai jau lankote kurį nors darželį – pasirūpinkite komandos palaikymu, nes motyvacija kyla iš pasisekimo, o juk mes norime, kad dirbantys su mūsų vaikais suaugę būtų motyvuoti. Vaikai darželyje neretai praleidžia daugiau laiko nei su tėvais. Tad pasistenkime sukurti jiems gerą aplinką, kiek tai priklauso nuo mūsų – tėvų:
Girkite auklėtojus girdint vaikams.
Niekada nekritikuokite auklėtojų аr darželio girdint vaikams (aptarkite kai vaikas negirdi).
Domėkitės tuo, kas veikiama darželyje. Atsiimdami vaiką pabūkite bent kelias akimirkas (bet saugokitės – niekuomet neprailginkite auklėtojos darbo laiko, nes tam, kad jie mylėtų darbą, turime gerbti jų poilsį).
Jei aktyviai domitės vaiko valgymo ir miego ypatumais – nepamiršktie pasidomėti ir ugdymu, nes kitaip motyvacija stengtis ugdyti kris.
Dėmesio dovanos auklėtojoms neabejotinai stiprina draugystę (bet ne brangumu, o nuoširdumu (mūsų darželio tėvai sykį atsiuntė auklėtojams kavos ir keksiukų vaikų miego metu!)).
Pasakokite auklėtojams kaip vaikas gerai apie jas atsiliepia namie.
Pasakokite auklėtojams kaip vaikas namuose parodo mokantis tą ar aną. Tai visuomet lyg medutis dūšiai.
Dovanokite (arba paskolinkite laikinai) grupei nereikalingus daiktus į žaislų lentyną (vaikai išsemia bet kokius per rekordiškai trumpą laiką, tad bet koks dėžės papildymas praturtins laisvo žaidimo metą, už ką bus dėkingi ne tik vaikai).
Tokie tai pyragaičiai, mano mieli draugai, bičiuliai ir nepažįstamieji. Ačiū visiems besidomintiems. Dalinuosi savo laime ir džiaugsmu. Kai pati dirbu su vaikais, pamokos pabaigoje sudedame rankeles į krūvą, užsimerkiame, sukrauname gausybę meilės ir – viens du trys – išsiunčiame ją pasauliui! 1 – 2 – 3 – OP! Ar pagavote? 🙂
P.S. Gyvenimas nestovi vietoje, tad potencialių komandos narių ieškome nuolat! Pildykite anketą!
Comments