top of page
Writer's pictureRenata Lazdin

Mokslo metus uždarant: išmokime iš vaikų susikaupimo

Prieš savaitę skaičiau nedidelę paskaitą man neįprasta tema – apie verslo kūrimą mamoms start’uolėms Vilkės namų renginyje. Kas svarbiausia kasdienėje rutinoje? Nuolat persvarstyti prioritetus ir daugiausiai dėmesio skirti tam, kas svarbiausia, kas atitinka tikslus. Juk tyrimai rodo, kad žmonės trypčioje savo pasiekimų vietoje dažniausiai todėl, kad didžiąją dienos dalį užstringa rutinoje ir laiką skiria tam, kas atneša mažiausiai vertės.

Stengiuosi nuosekliai laikytis šios savo pačios rekomendacijos. Žinote apie ką galvoju kasdien? Kasdien iš naujo užduodu sau klausimą – kas yra vaikas? Kokie jo poreikiai? Nekalbu apie fiziologiją. Su šia viskas aišku. Kokie vaiko filosofiniai poreikiai? Kas yra vaikas?

Šiandien iš naujo žiūrėjau prieš savaitę įvykusios mokslo metų uždarymo šventės akimirkas. Šiemet pradėjome naują tradiciją – mokslo metus uždaryti atvira muzikos pamoka. Kiekviena darželio pakopa (taip vadiname grupes) muzikavo neįprastai – dalyvaujant tėveliams. Muzikinio intelekto ugdymas Mažųjų valdų darželyje laikomas būtinybe, juk muzika vienas iš universaliausių poveikio priemonių, kuri stiprina asmenybę.

Pirmos peržiūros metu įprastai iešojau savo vaiko ir savęs, tyrinėjau veido išraiškas, kurios geriausiai atspindi požiūrį į renginį. O dabar galėjau pažvelgti ir giliau. Šimtuose kadrų, šimtuose vaikų veido išraiškų reaguojant į mokytojos inicijuojamą dainavimą, šokimą ar kitokią interakciją spindėte spindi didingas, bene šventas, sakralus susikaupimas. Nesvarbu, ar vaikui dveji ar treji, ketveri ar penkeri. Jei vaikui įdomu, atrodo naudinga, skanu, jis susikaupia visu šimtu procentu ir nė pusprocenčio mažiau. Tai stulbinantis dėmesys ir domesys, kuris šįkart mane tiesiog pribloškė.

Iš čia ir kitas egzistencinis klausimas, kurį sau kasdien turėtų užduoti kiekvienas pirmojo septynmečio mokytojas – kokią teisę mes, suaugę, turime prašyti vaiko domėtis dalykais, kurie jam neįdomūs? Be jokių verslo konsultantų, psichologų, laiko vadybininkų ir meditacijos praktikų mažas vaikas geba tobulai susikaupti į tai, kas jam YRA SVARBU!

Kaip galime reikalauti, kad ryte mažasis nuosekliai atliktų visus ryto rutinos darbelius, kai jam taip rūpi ištyrinėti kas vyksta už lango, ar sukonstruoti naktį sapnuotą laiko mašiną? Nesiplėtosiu.

Noriu tik pasidalinti šia šventa akimirka, kurioje jaučiu didžiulę atsakomybę už likimus tų, kurie leidžai laiką po Mažųjų valdų stogu. Šiemet šventėje taip pat išlydėjome keturius nuostabius vaikus į priešmokyklines grupes kitose įstaigose. Tai pirmi išleistuvininkai. Tokie didingi, ištvermingi, protingi ir gebantys susikaupti 100 procentų.

Pridėję ranką prie širdies jie savo noru pasižadėjo:

  1. Aš,

  2. Mažųjų karalystės karalaitis,

  3. Pasižadu,

  4. Kiekvieną mielą dieną,

  5. Surasti savyje jėgų,

  6. Būti narsiausiu,

  7. Išmintingiausiu ir kantriausiu.

  8. Skubėti gelbėti

  9. Ir tobulėt kasdien!

O mes, suaugę, palydėjome juos štai tokiu palaiminimu:

  1. Visa mums suteikta gamtos galia,

  2. Atvėrę kupinas gerumo širdis,

  3. Mes siunčiame Jums visko, ko reikės,

  4. Žygiuoti draugiškai į nuostabiuosius tolius.

  5. Kantrybės ir dangaus.

  6. Narsos ir išminties.

  7. Susikaupimo ir dūkimo.

  8. Draugų ir laimės.

  9. Meilės ir sveikatos.

  10. Abra kadabra sim salabim,

  11. Mažyli prisiminki – mes su Tavim!

Tą patį vakarą gavau dar vieną patvirtinimą, kad šie mokslo metai buvo vaisingi. Viena iš absolvenčių, mano nuostabi draugė Dominika su kuria gegužės mėnesį, kai dirbau jų grupės auklėtoja turėjau tikrai nemažai apmastymų ir sunkių akimirkų, važiuodama namo, tėvams pareiškė: “Žinote, Renata man patinka. Galėtų ji ir mokykloje būti mano auklėtoja”.

Ir toks pareiškimas metų pabaigai pasirodė man daug svarbesnis ir vertingesnis, nei tai, kad šiemet prekyboje pasirodė mano knyga, nei smarkiai pagausėjęs laukiančiųjų į darželį sąrašas, nei dešimtys kitų formaliai gražių pasiekimų. 

Man labai labai patinka maži vaikai. Jų didybėje jaučiuosi tokia mažytė. Gerbkime juos ir tausokime. Nereikalaukime to, ko duoti jie tiesiog negali. O stengdamiesi vardan mūsų meilės – praranda daug jėgų. Verčiau lesikime jiems suskaupti į tai, kas jiems išties atrodo reikšminga.

Geros vasaros visiems!

0 views0 comments

Commentaires


bottom of page