top of page

Padėkime vaikams pažintį tikrą pasaulį ir padėti jį gelbėti, jei reikia | UNICEF vaikų bėgimui artėj


Komentaras publikuotas portale 15min.lt.

Pastaruoju metu vis dažniau mąstau apie geruosius pokyčius mūsų aplinkoje, mūsų valstybėje. Pirmiausia, aišku, galvoju apie pokyčius, susijusius su vaikų pasauliu, ankstyvuoju ugdymu ir tėvyste. Nes būtent jiems skiriu daugiausia laiko pastarąjį dešimtmetį. Augindama sūnų, domėdamasi pirmojo vaikų septynmečio raida, dalindamasi žiniomis apie ankstyvąjį ugdymą su kitais.

Ir matydama, kaip sparčiai Lietuvoje keičiasi mūsų supratimas bei mažų vaikų augi(ni)mo tradicijos, širdis džiaugiasi. Ilgos tėvystė atostogos, noras pažinti vaikų auklėjimo praktikas, dėmesys mažylių emocinei ir fizinei raidai – kažkada buvusios mados pamažu virsta kasdienybės kultūra ir labai aiškiai tėvų, senelių bei pedagogų suvokiama būtinybe. Gerėja ir ekonominė situacija, o kartu su ja ir galimybės skirti vaikams daugiau laiko, prasmingo laisvalaikio pasirinkimų. Tačiau greta šių pastebėjimų ir džiaugsmo tuo, kaip keičiamės ir ką turime, visgi kviečiu prisiminti seną tiesą – klestėjimo, pilnatvės, o gal net pertekliaus laikais, išauga silpni žmonės (o sunkumų laikais – stiprūs).

Taigi, mums, suaugusiems, kurie visada esame greta savo mažylių ir padedame jiems pažinti pasaulį, svarbu neužmigti ir nepamiršti, kad greta džiaugsmo ir daugybės galimybių, kurias jiems galime pasiūlyti, visgi svarbiausia užduotis – charakterio ir asmenybės ugdymas, pastangos pažinti ir suprasti, kokios yra svarbiausios pamatinės vertybės, kokie svarbūs pasirinkimai kasdien laukia mažų ir didelių žmonių, kaip svarbu išmokti gyventi pažįstant visas pasaulio spalvas – tiek gražiąsias, tiek ir tamsesnes.

Ar Jūsų vaikas žino, kad daugelyje pasaulio zonų jūros gyvūnija springsta plastiku ir kodėl taip nutinka? Kas yra Raudonoji knyga? Ar jis kada nors girdėjo, kad esama daugybė vaikų, kurie ne tik negauna saldumynų ar medaus prie rytinės košės, bet ir apskritai neturi ką valgyti, apsiauti, apsirengti, su kuo žaisti? Šiek tiek sutirštinu spalvas, tačiau šie liūdinantys pasakojimai augant mažyliui visgi turi atsirasti jo akiratyje.

Dėl paprastos priežasties – kad nuo mažens vaikas pažintų gyvenimą tokį, koks jis yra, ir suprastų, kokie svarbūs yra kiekvieno žmogaus pasirinkimai, sprendimai ir veiksmai. Labai rekomenduoju skaityti senąsias pasakas, kaip išminties šaltinį, kuris lengvai padeda vaiką išmokyti moralės. Tačiau greta senųjų pasakų turi atsirasti ir mūsų amžiaus pasakojimai apie tai, kaip mes patys galime kurti ir keisti savo kasdienybę, aplinką ir pasaulį. Tam, kad rytoj jis būtų bent kiek gražesnis, šviesesnis. O juk kiekvienas vaikas labai nori būti super herojumi, gelbėtoju! Nestabdykime šio jų noro.

Praėjusiais metais drauge su sūnumi Dovydu ir jo darželio draugais dalyvavome UNICEF bėgime. Mažasis parsinešė marškinėlius ir medalį. O taip pat – ir labai aiškią mintį galvoje: „Bėgau už vaikus!“. Iki pat dabar savo išaugtus rūbus ar išžaistus žaislus neprašomas siūlosi atiduoti vaikams, kurie jų stokoja ar neturi. Ir tai yra jo paties pasirinkimai. Vaikams nereikalingi sudėtingi aiškinimai apie bendruomeniiškumą, pagalbą kitiems ar labdaros būtinybę. Tačiau jiems svarbu suprasti, matyti tokio veikimo pavyzdį, kalbėtis apie tai. Dar svarbesni kasdieniame gyvenime paprasti dalykai – pasidalinti su tuo, kuris neturi (kartais vaikams net sunku suvokti, kad kažkas kitas gali neturėti), padėti tam, kuriam šiuo momentu yra sunkiau.

Tai gana paprasta ugdymo(si) koncepcija, kurią galime be papildomo pasiruošimo ar pastangų įgyvendinti kasdien. Nes žmogiškųjų savybių ugdymas yra svarbiausias prioritetas ir atsakomybė mažylį auginantiems tėvams. Kartais tenka pripažinti, kad pastaruoju metu savitarpio pagalbos koncepciją visgi nėra labai populiari mūsų skubančiame ir racionaliame pasaulyje. Tačiau ją reikia sąmoningai „pardavinėti“ tam, kad ji taptų ne mažiau populiari, nei besaikis konkuravimas, betikslis kaupimas ir vartojimas, kurį pardavinėja visas komercijos pasaulis.

Renata Lazdin yra pirmojo septynmečio edukologė, knygos „Vienas vaikas – 7 intelektai“ autorė, kūdikių akademijos ir vienintelio Lietuvoje keturkalbio darželio Mažųjų valdos įkūrėja.

0 views0 comments

Comments


bottom of page