Sausio 21-ąją Lietuvoje ir pasaulyje bus minima Žaidimų pasimatymų (Playdate) diena. Šiandien kelios įžvalgos apie tai, kaip surengti ypatingą pasimatymą, o tuo pačiu – kas yra tikrasis laisvas kūrybinis žaidimas ir kaip padėti jį žaisti.
Žaidimo svarba yra nenuginčijama. Laisvojo žaidimo metu vaikai pažįsta pasaulį, kuria, mokosi bendrauti, eksperimentuoja ir net puoselėja pirmąsias verslumo užuomazgas.
Tačiau tam, kad visi šie dalykai išties vyktų, reikia išpildyti kelias sąlygas. Taigi, ko reikia?
Pakankamai erdvės (neperkrautos daiktais ir kitais nereikalignais dirgikliais);
Pakankamai laiko (bent valandos, o ne miestietiško greituko);
Jokių suaugusių pasaulio taisyklių (leiskite mokytis socializuotis) ir įsikišimo (nesiūlykite net užkandžių, nes net tai blaško žaidėjų dėmesį);
Tinkamų žaislų.
Pamirškite žaislų parduotuves. Tinkamiausi žaislai laisvam kūrybiniam žaidimui yra universalūs daiktai.
Dėžutės, virvelės, pagaliukai, medžiagos atraižos, smėlis ir vanduo – geriausi žaislai pasaulyje. Juk medžiagos atraiža gali virsti ir skraidančiu kilimu, ir karalaitės apsiaustu, ir palapine ir daugybe kitų daiktų. Kaip ir pagaliukas, kuris gali tapti ir mikrofonu. O juk žaislinis mikrofonas gali būti tik – hm, mikrofonu.
Sykiais tėvai stebisi, kad vaikas nenori žaisti pats. Gali būti, kad tai kūrybiškumo ir medijų perdozavimo pasekmė, tačiau prisiminkime ir tai, kad iki trejų metų noras žaisti pačiam ar su kitais vaikais tik formuojasi. Vaikas labiau orientuotas į pasaulio tyrinėjimą, o ne kūrybą. Vaikai iki 3 metų daugiau žaidžia greta vienas kito nei kartu.
Suraukiamos lupytės ir ištęsiama: “Neturiu ką veeeeeikti…”. Nepasiduokite šiai manipuliacijai. Jūsų vaikas tikrai yra panašus į visus kitus pasaulio vaikus, o tai reiškia, kad sugebės rasti kuo užsiimti – bet kur!
Jei vaikas vyresnis, o noro žaisti nėra, gali būti, kad tai tik todėl, kad vaiko kambaryje tiesiog per daug žaislų, per daug spalvų ir kitų dirgiklių.
Nuvykę pas močiutę, tetą ar draugus, kurie visai neturi žaislų – iškrėskite pokštą – pasakykite, kad žaidimui yra tik kelios dėžutės, medžiagėlės ir pagaliukai. Tą akimirką vaikas galbūt atrodys nustebęs, gal net nusiminęs, tačiau kūrybinis lūžis būtinai įvyks. Ir labai greitai įneš į jo gyvenimą naujų spalvų ir padės lavinti jo gebėjimus.
Mes su Dovydu turime terminą “įdomybės”, ir jį naudojame tuomet, kai “suaugusių” daiktų zonoje ieškome ką nors įdomaus žaisti. Pastarojo meto laimikis: demontuotas vandens skaitliukas, buteliukas nuo sirupo ir mano papuošalų dėžutė.
Ruošiantis žaidimų pasimatymui su kitos šeimos vaikais, prisiminkime, ką mes patys mėgdavome žaisti vaikystėje. Vardindami įsimintiniausius vaikystės žaidimus, daugybė mano kartos tėvų vardija „Paslaptėlę“, kai po stiklo stiklo šuke dėdavome gėlytes ir kitas gėrybes ir viską užkasdavome. Ar įsivaizdujate, kad dabar leistume savo vaikams tyrinėti stiklo šukę?
Vaikų galimybės laisvai žaisti pastaraisiais dešimtmečiais gerokai mažėja. Jas mažina nesaugumas, didelis tėvų užimtumas, medijos, vartojimo kultūros skatinamas laiko leidimas pasilinksminimo vietose, perdėtas ar netinkamas ankstyvasis ugdymas ir jau aptarti gaminami žaislai, kurie galimybę laisvai žaisti siaurina, perdėm apibrėžia.
Tarp kitų idėjų laisvajam žaidimui – kopimas aukštyn, dėžės, palapinės ir namučiai, t.y. galimybė pasislėpti ar paslėpti savo žaisliuką, bei įvairios materijos – smėlis, vanduo, molis, plastelinas, tešla ir kiti lytėjimo pojūtį puoselėjantys užsiėmimai. Nepamirškime ir minkšų žaisliukų, be konkrečios emocinės išraiškos. Lai vaikas pats nutaria kaip žaislas jaučiasi.
Tiek trumpai įkvėpimui ieškoti įdomaus ne tik žaislų parduotuvės. Kviečiu visus surengti ypatingus žaidimų pasimatymus ne tik sausio 21 d., kai Playdate iniciatyva bus minima, tačiau pasitaikius bet kokiai progai.
Ir dar keli kadrai iš vaikų darželio Mažųjų valdos, kur tokį ypatingą žaidimą surengiau sūnaus draugams.
Comments