Prieš gerą mėnesį kalbėjomės su žurnaliste Gintare apie vaiko kambario įrengimą. Rezultatą galite pamatyti žurnalo Mažylis vasario numeryje. Čia ta pačia tema – kiek plačiau ir su didesniu kiekiu iliustracijų. Taigi – vaiko kambario įrengimas: kas svarbu? Na žinoma, svarbiausia – meilė, bet detalizuokime ir kitokius dalykus. 🙂
Ketvirtadalis svetainės. Švediška, virvelinės, horizontalios, čiužiniai ir kitos linksmybės.
Kalbant apie mūsų butą, sakyti, kad įrengtas tik vaiko kambarys būtų kiek, hm, netikslu. Visas butas yra virtęs vaiko kambariu. Mano manymu tai yra gerai. Pavyzdžiui, ketvitadalį svetainės užima sporto įranga. Na bet kiekvienas laimingas žmogus turi savo profesinę “ligą”, tiesa? 🙂
Prieš konkrečius patarimus, kurie šiais laikais tokie paklausūs – keli svarbiausi vertybiniai požiūriai:
Neturėkite tvarkingų namų lūkesčio augant vaikams. Perdėtai tvarkingi namai gali turėti net neigiamą poveikį vaiko psichikai, kūrybiškumo vystymuisi ir kitiems svarbiems dalykams.
Nuolat keiskite aplinką. Juk žinant vaikų mokymosi greičius – net įmantriausia mandala padabinta siena bus įdomi mažyliui labai trumpą laiko tarpą, tad iš anksto užprogramuotas pokytis – geras pasirinkimas.
Žaiskite kartu. Svarbu ne tik tai, kokių daiktų vaikui parūpinate, bet tai – ką su jais veikiate kartu su vaiku. Mokymosi efektyvumą ir jo rezultatus lemia interakcijos pobūdis. Tad – daiktai niekada neatstos mokytojo indėlio!
Suvokite skirtumus tarp lavinančių ir nelavinančių žaislų/daiktų. Lavinantys žaislas yra universalūs veiksmais, kuriuos su juo gali atlikti arba interpretacijomis, kurias iš jo gali išpešti. Pavyzdžiui, pagalys yra lavinantis (nes gali virsti bet kuo), o šautuvėlis – nelavinantis (nes gali virsti tik, hm, šautuvėliu); taburetė yra lavinanti, o plasmasinis interaktyvus stalelis – nelavinantis; skudurinė lėlė – lavinanti, o barbė – nelavinanti (ir net žalojanti psichiką) ir t.t.
Erdvės organizavimo etapai.
1 etapas. Nuo gimimo iki padidėjančio mobilumo (šliaužimas, ropojimas). Čia svarbiausia erdvė, kuri stimuliuoja kuo daugiau pojūčių (turėti ką stebėti, pačiūpinėti, paliesti, pauostyti, pasiklausyti, pabarbenti ir t.t. Bei – arena mokytis šliaužti ir ropoti (be papildomų trukdžių kūnui, bet su motyvacija, besikeičiančiu peizažu ir palaikymo komanda).
2 etapas. Nuo padidėjusio mobilumo iki gero vaikščiojimo. Svarbiausia – saugi erdvė, pojūčiai, sudėtingesni dirgikliai, įdomūs ir saugūs namai. Spintelės, durelės, stalčiukai, puodai – visa tai itin įdomu ir svarbu išmokti. Leiskite.
3 etapas. Nuo išmokimo gerai vaikščioti. Štai šiame etape ir galime kalbėti apie vaiko erdvės organizavimą, arba – vaiko kambario įrengimą. Maždaug tuo pat metu vaikutis baigia nuo A iki Z ištyrinėti namus ir čia jau daugiausiai išlošia tėvai, kurie sugeba suorganizuoti ir (!) nuolat atnaujinti vaiko būvimo erdvę.
Kokie elementai vaiko kambariui yra svarbiausi?
Daug daug sporto įrangos – jos nebūna per daug (bet – pamirškite maniežus, vaikštynes ir šokliukus): įrenkite švedišką sienelę, virvėlines kopėčias, patieskite čiužinius, pakabinkite trapeciją, nusipirkite balansinį buomą, įrenkite alpinizmo sienelę, horizontalias kopėčias – vaikui niekada nebus per daug sporto įrangos.
Siena, kurioje galime vis pakeisti vizualinę pažinimo medžiagą (tinka magnetiniai paviršiai, arba tiesiog paprasta siena kurią apklijuosite plakatais ar nuotraukomis lipnios juostos pagalba). Ji gali tiestis ligi lubų (vaikas turės progą pakelti galvą) – analizuoti turinį galime ir su rodykle (ilgu pagaliu).
Knygų lentyna – kokybiškų knygų lentyna – nuo gimimo dovanų galite prašyti meno albumų, biografijų, enciklopedijų, aiškinamųjų žodynų ir be abejo kokybiškos vaikiškos pažintinės literatūros.
Garso grotuvas ir kokybiškos muzikos kolekcija: klasika, įvairūs pažintiniai garsai – lietaus, paukščių ar džiunglių dūzgesys, rekomenduoju turėti daugiau, nei vaikiško infantilumo kupinų pusverčių dainukių rinkinių. Na, žinoma, jei rūpinatės vaiko muzikalumu. Kol vaikutis mažas – pakelkite jį aukščiau ir junkite patys, o kai bus pajėgus pats įsijungti ir dar pasirinkti ką – nuleiskite į jo pasiekiamą lygį.
Pasaulio žemėlapis. Be komentarų.
Meno dirbtuvėlės – dailė reikalauja daug priemonių, daug popieriaus, daug erdvės. Molbertas – gerai, bet tikras menininkas piešia sėdėdamas, stovėdamas, gulėdamas ant pilvuko arba – aukštielninkas. Čia pat – vieta vaiko dailės darbelių galerijai. Juk svarbu pabrėžti jo pasiekimus ir darbo rezultatus (archyvą link pečiuko neškite tik slapta – tai visuomet sukelia nepaprastą prieštaravimą. Ir vėl logiška, tiesa?).
Laboratorija – tokios praktinės dirbtuvės, vis kitos – ar tai parduotuvė, ar daktaro kabinetas, ar cheminių bandymų stalas, ar vaiko kambarys, ar meistro kampelis – kur viską galima išbandyti praktiškai.
Į aplinką praverčia interguoti raštą, kiekius matematikos pradmenims išmokti – užrašykite daiktų pavadinimus, paskirkite vietos vaiko “žodžių sienai”, kiekio juostai (vienas taškas, du taškai, trys taškai, keturi taškai ir t.t. išdėstyti didėjančia tvarka – tik tokios juostos pagalba skaičiuodami “Vienas, du, trys…” nebūsite melagiai.
Emocinį intelektą padės lavinti veidrodis ir artimųjų bei žymių žmonių nuotraukų su išraikingomis mimikomis galerija – nuolatos papildoma ir aptariama. Tai bus daug geriau nei primityvių išraiškų žaislai, kurie neva sukurti tam intelektui lavinti, pvz. Kimočiai. Vos gimęs vaikas sugeba skanuoti ir žino mimikos reikšmes, tad kam infantilizuoti (koks kontraversiškas terminas, tiesa? 🙂 ) jo žmogaus veido pažinimo lygį? Verčiau plėskime.
Namelis/palapinė/slaptas kampelis – jį mėgsta vaikai nuo pačių mažiausių iki net mokyklinio amžiaus. Saugi vietelė, nuosavi žaisliniai namai.
Gyvūnai. Aha, pradėkime nuo akvariumo, toliau katės, šunys, papūgos – gyvūnai magiškai traukia ir padeda vaikams augti Gerais Žmonėmis.
Lentynos, kur vaikas pats gali sistemingai dėlioti daiktus (nepaisant stereotipo – daugumai vaikų patinka rūšiuoti ir jie mielai pasiduoda žaidimui – pažaidžiau ir nunešiau į viečikę, bet ta viečikė turi būti nuolatinė (vaikai labai jau logiški).
Lentynos, kur suaugusieji gali laikyti ypatingus žaislus (nepasiekiamai vaikui), naudojamus labiau mokymo procesui, kuriuos ištraukiame rečiau – tik užsiėmimams.
Slaptos lentynos kur galime saugoti nusibodusius daiktus iki jų dvasinio atgimimo.
Kai išsisemiate kurti naujoves – pasiimkite bet kokį kategorizavimą – pojūčių ar intelektų sąrašą, gebėjimų ar savybių – bet ką. Ir ties kiekvienu punktu pagalvokite, ar šioje srityje vaikelis turi “medžiagos” tobulėti.
Tačiau pabaigti noriu tuo, nuo ko pradėjau – svarbiausia gyvi žmonės, kurie supa vaikelį ir kurie su juo žaidžia. Jei pasaulio žemėlapis namie tiesiog kabės – vaikelis niekada neišmoks geografijos, tiesa? 😉
O kokių namų gudrybių Jūs prigalvojate? Pasidalinkite!
P.S. nuotraukos – Ingos Juodytės!
Comments