top of page

In memoriam ankstyvojo mokymo guru Glenui Domanui



Anktyvojo ugdymo guru

Kad ir kokius žodžius pasirinkčiau norėdama apibūdinti šio žmogaus indėlį į žmonijos ir paskirų jos individų gyvenimus – vis tiek būtų nepakankama. Tai – Glenas Domanas. 1955 m. jis įkūrė The Institutes for the Achievement of Human Potential, 1964 metais remdamasis mokslinių tyrimų metu išgryninta metodika išleido knygą Kaip išmokyti savo kūdikį skaityti. Šiandien ši k

nyga ir kitos “Švelniosios revoliucijos” serijos knygos yra išleistos daugeliu pasaulio kalbų nesuskaičiuojamais tiražais. Šiemet miręs Glenas Domanas išėjo palietęs milijonų žmonių gyvenimus. Jis išgelbėjo milijonų tėvų gyvenimus padėjęs jų vaikams, kurie kitų daktarų buvo pripažinti “daržovėmis”, savo metodika ir knyga What To do About Your Brain-Injured Child.

Jo knygos ir seminaras (artimiausias – spalio mėn. JAV) yra būtinybė būsimiems ir esamiems mažų vaikų tėvams. Ką veikia tipinis ketverių metų vaikas? Stumia laiką kieme arba prie televizoriaus. Ką veikia tipinis Gleno Domano entuziastų vaikas? Skaito viską, kas pakliūna po ranka. Kur ir kas šiuo metu būtumėte Jūs, jei dar būdamas kūdikis būtumėte išmokęs skaityti ir perskaitęs tūkstančius knygų? Supinkite retorinių klausimų pynę… Juk pirmieji šešeri vaiko gyvenimo metai yra lemiami jo gyvenimui (žmogus niekad nebepakyla virš iki šešerių metų pasiekto lygio).

Jo vertybiniai, reportažiniai pasakojimai įkvėpia, užburia tikrosios vertės spindėsiu ir verčia gailėtis, kad mano tėvams ši knyga nepakliuvo į rankas.

Žinoma, visada galime imtis stereotipinio paburbėjimo, esą nereikia forsuoti. Esą nereikia spausti, atimti iš vaikų vaikystę. Apie šį “reiškinį” sąmoningai kalbėjau su keliais psichologais. Jie teigia paprastai: dvejojantis ankstyvojo mokymosi nauda žmogus arba (A) yra pats vaikystėje nuskriaustas noro mokytis slopinimu, (B) yra iš kategorijos, kurie užuot sakę “O kad mano laikais taip būtų buvę!” sako “Mano laikais tai tokios nesąmonės nėra buvę” arba (C) tiesiog yra tinginys.

ankstyvasis ugdymas

Aš dar pridurčiau, kad toks žmogus yra iš netikinčiųjų (mokslu, teorijomis, praktikomis) kategorijos. Pavyzdžiui aš esu iš tikinčiųjų. Viskuo logišku ir smagiu. Ką laimime netikėdami ir nebandydami? O ką laimime tikėdami ir bandydami? Retorinė porelė. Rinkitės. Arba nesirinkite ir dar labiau pagrįskite Vinstono Čerčilio mintį, esą “Žmonės sykiais užkliūna už tiesos, bet dauguma jų – atsikelia ir nuskuba tolyn lyg nieko nebūtų atsitikę…”

Anądien per televiziją kažkokia lietuviška galva sakė, kad mokymasis yra ne žaidimai. Jis kvailys. Mokymasis – pats smagiausias visatoje žaidimas.

Šiandien puiki diena mokytis ir mokyti savo vaikelį. Kaip ir bet kuri kita. To Jums ir linkiu. 🙂

P.S. planuoju gaminti skaitymo korteles. – ar norėtų kas nors prisijungti kaštų optimizavimo dėlei?

3 views0 comments

コメント


bottom of page