“Sese, sese, kokia gi tu graži ir kaip gi tu skaniai kvepi!”
Intuicija tylutėliai šnabžda, kad sesers gimimas tam tikra prasme baigė formuoti kai kuriuos specifinius Dovydo gebėjimus (pavyzdžiui, staiga ima ir išmoksta kalbėti pašnibždomis), savarankiškumą, atsakomybę ir žinoma pripildė meilės rezervuarus meilės kitam mažai vietos tepalikdamas natūraliam vaikiškam savanaudiškumui.
Iš vien tik globojamo, tėvaujamo vaiko jis staiga virto ir globojančiu bei tėvaujančiu suaugusiu vaiku. Pasitempęs, milžiniško dydžio vaikas, mano mažasis didysis pranašas Dovydas. Dar labiau simboliška tai, kad Lūna gimė tuomet, kai Dovydas netrukus baigs pirmąjį savo septynmetį ir įžengs į sekantį.
Gera visu kūnu patirti ir protu suvokti, kodėl ankstyvojo intelektinio ugdymo šalininkai rekomenduoja vaikus į šeimą kviesti gana dideliu amžiaus skirtumu – kai vyresnysis maždaug ties 5-6-7 metais staiga atranda SAVO pasaulį, turi SAVO reikalų, SAVO draugų ir tėvų jam pradeda reikėti daug mažiau – tuomet gali ramiai užsiimti maksimaliomis kito mažojo galimybėmis.
O Dievai, padėkite jiems dviems tapti geriausiais draugais ir paramos vienas kitam šaltiniais…
P.S. Kadre Dovydas labai rūpinasi, kad sesei kuo lengviau pavyktų išmokti šliaužti. “Žinau, kad nelengva, sese, bet aš su tavim!”
PP.S. Užuominų apie tai, ką 2,5 savaitės naujagimis veikia ant čiužinio ir kodėl tai prasminga ieškokite mano knygoje VIENAS VAIKAS – 7 INTELEKTAI.
Comentarios