top of page

Skaitymo programa Jūsų mažyliams

Neseniai išleidome skaitymo kortelių rinkinį ir šiuo metu spaudai rengiame knygelę “Tikras stebuklas”, kurią pati parašiau ir kurią mažyliai galės perskaityti panaudoję kortelių rinkinio žodyną. Skubu publikuoti šį įrašą, nes jau girdėjau mamas nekantraujant ir pradėjus rodyti korteles savo nuožiūra. Ajajaj… Svarbu nepadaryti taktinių klaidų.

Skaitymo kortelės

Dėmėsio – tam, kad skaitymo programa būtų sėkminga reikia laikytis – griežtai laikytis – tam tikrų taisyklių. Labai labai rekomenduoju prieš pradedant – perskaityti Gleno Domano knygą apie tai. Bet, jei tam laiko ar galimybių ar noro neturite (kas yra suprantama), žemiau skubu išdėstyti pagrindines taisykles. Nes neteisinga pradžia ar procedūra gali tapti nesėkmės garantu. O tai labai liūdna… 🙂

Taigi, pirmiausiai – dėl mokymo būdo ir aplinkybių.

Prieš pirma. Nuoseklumas/stabilumas. Svarbu programos nuoseklumas – fiksuotas periodiškumas. T.y. geriau rinkitės mažesnį rinkinių kiekį, bet rodykite juos būtinai siūlomu dažnumu. Tai – esmė. Pirma. Skaitome tik tada kai vaikas gerai nusiteikęs, pailsėjęs, pavalgęs ir t.t. Susirgus, liūdnomis dienomis rekomenduojama programą nutraukti. Antra. Kiekvieną žodį tariame ir visus susijusius veiksmus darome su begaliniu – begaliniu entuziazmu! Nes vaikui įdomu viskas, kas Jums kelia euforiją – jis irgi jos trokšta. Euforijos ir Jūsų džiaugsmo. Trečia. Po kiekvienos sesijos išbūčiuojame, pakilnojame, pakutename vaiką ir visaip kaip tik įmanomą jį pagiriame už jo žvitrų protą. Ketvirta. Korteles rodome labai labai labai labai greitai – pasitreniruojame su tėčiais. Penkios kortelės – mažiau nei penkios sekundės. Genijui daugiau – jau laiko gaišimas! Penkta. Sesijas vykdome ramesnėje kambario vietoje – mažiname trikdžių skaičių. Šešta. Nuolat šviežiname rinkinius – nes nuobodybė – didis stabdis. Jei vaikui nusibos – jūsų programa žlugs. Ir – nuosekliai laikotės grafiko. Septinta. Visada, visada liaujamės ankščiau, nei nori liautis vaikas. Aštunta. Niekada, niekada vaiko netestuojame. Tai begaliniai svarbi taisyklė. Kad ir kaip norėtusi pasirodyti prieš gimines ir draugus. Vyresni vaikai turi didžiulį humoro jausmą ir prašomi demonstruoti tyčia daro klaidas. Be to testavimas – nepasitikėjimo rodymas. Šiame procese vaikas nieko neišmoksta. Testavimas yra Jūsų džiaugsmas. Jūsų vaikas tikrai genijus. Pasikliaukite juo. Ir kartais (labai labai retai) galite sau leisti pasidžiaugimą keldami vaikui uždavinį – rodote dvi korteles (pvz. “uogytės” ir “katytė” ir klausiate (su begaliniu entuziazmu)). “Matai, kurioje kortelėje parašyta “katytė”?!!” Vaikas parodo. Jei dėl kokių nors keistų aplinkybių jis parodo kitą kortelę – Jūs su dar didesniu entuziazmu sakote “Matai, čia parašyta “uogytės”!!!!” T.y. visada, visada turite suorganizuoti vaikui laimėjimą. Jis ir tik jis motyvuoja tęsti!

Devinta. Jei Jūs arba Jūsų vaikas nemato šiame procese didžiulio, begalinio džiaugsmo – vadinasi darote kažką ne taip, arba – ankstyvasis skaitymas tiesiog – ne Jums. Tai – smagus žaidimas, bet tuo pačiu – nelengvas darbas. Dešimta. Pradėkite – kuo ankščiau. Kai vaikas pasidaro mobilus – pradeda ropoti, vaikščioti – sudominti jį bus didelis iššūkis. Kai pradeda kalbėti – mokymąsi apsunkins jo bandymas vokalizuoti. Geriausias laikas pradėti – nuo gimimo. Jei Jums svarbu interaktyvumas – palaukite, kol vaikas pradės koordinuoti rankas.

Procesas. Pirmas etapas. Atskiri žodžiai. Antras – žodžių junginiai. Trečias – frazės. Ketvirtas – sakiniai. Penktas – namų gamybos knygos patiems mažiausiems skaitytojams. Šeštas – suagusiųjų knygos.

Kasdienė programa apima 5 kortelių rinkinius (arba tris arba du – priklausomai nuo to, kiek Jūs laiko tam turite). Kiekvieną rinkinį sudaro 5 kortelės. Kiekvienas rinkinys rodomas 3 kartus per dieną. Sesijos trukmė – 5 sekundės arba mažiau. Kasdien pašaliname po vieną seniausią žodį ir pridedame po vieną naują. Sesijas privalo skirti bent keliolika minučių. Kai vaikas prašo rodyti dar ir dar – vis tiek luktelkite. Jo entuziazmas tik užaugs.

Kažkas man sakė – bet gi lietuvių kalba sudėtinga. Na taip – nepaprasta. Bet – visi lietuviukai kalba lietuviškai. Visi japoniukai, kaip kad pastebėjo Siniči Suzuki – kalba japoniškai… 🙂

Ko dar nepasakiau – nepasakiau daug daug daug. Klauskite.

P.S. žiūriu į krūvą sūnui rankomis darytų kortelių ir greta žvelgiu į mūsų išliestą tvarkingą krūvelę… heh. 🙂 Bet gaminti rankomis išties buvo nuotykis ir įdirbis.

0 views0 comments

תגובות


bottom of page