GYVENIMAS. Pastaraisiais metais darbų ir gyvenimo karuselė sukosi tokiu greičiu, kad iki dalinimosi eteryje rankos tiesiog neprieidavo. Nes vidinę ramybę branginu labiau. O dabar, užimtumo struktūrai keičiantis (man ją keičiant) nutariau daugiau dėmesio skirti eteriui. Kaip tai atrodys? Tikriausiai bus nemažai long-read'ų, nes nesu reels'ų ir storių žmogus. Be šio - viena iš mano tapatybių vis tik yra rašytojas. Ne Kunčinas, žinoma, bet žodis ir mano draugas. Tuos long-read'us kaip ir šį stengsiuosi dalinti į dvi aiškias dalis. Pirma (ją vadinkime „gyvenimas”), apims štai tokius pasidalinimus apie tai ką patiriu/dirbu/išgyvenu ir kaip tai patiriu/dirbu/išgyvenu. Juk istorijos traukia, tiesa?
Antra tekstų dalis - UGDYMAS - apims aiškias rekomendacijas kaip auginti mažuosius ir kaip padėti sau jų auginimo procese. Mano tinklaraštyje - dešimtys tekstų. Bet ugdymo tema neišsemiama. Tiems, kas nemėgsta istorijų, galima visuomet tiesiog peršokti prie UGDYMO dalies. Šokite, arba tęskite skaityti šiandienos istoriją.
Ji apie sugrįžimą į eterį. Žvelgdama per savo sociologinės, komunikacinės ir filosofinės patirties akinius pastebiu, kad šiuolaikinei informacinei skaitmeninei būčiai (žodis „komunikacija” tiesiog per seklus) būdinga nepaprasta sekluma ir momentiškumas. Šiek tiek primena banglentininką, kuris (teoriškai) turėtų ant bangos išbūti VISADA. Tas išbūvimas kainuoja kalną jėgų (ir tai patvirtina išsekusių influenserių istorijos).
Tokio nuolatinio būvimo eteryje nesiekiau ir nesieksiu. Komunikacijos rinka yra suinteresuota skatinti turinio kūrėjus nuolat kurti turinį. Juk kuo turinio daugiau - tuo daugiau žmonių moka platformoms už to turinio pasiekiamumą. Kuriama neišvengiamybės iliuzija. Šiandien ryte prisiminiau, kad čia, kaip ir bet kokiame žaidime galime kurti savo strategiją.
Nuostabūs laikai. Visi galime būti eteryje, visi galime mokytis, vieni kitus matyti ir dalintis. Belieka atsirinkti pa-ti-ki-mą turinį.
UGDYMAS. Kaip ugdyti vaiko savarankiškumą?
Šis patarimas toooks tikras ir paprastas - nustokite daryti už vaiką nuo pirmų dienų.
Kai mokosi valgyti šaukštu ir apsidrebia - nesikraupėkite ir neskubėkite valyti,
mokosi vaikščioti ir krenta - nekelkite,
pilasi vandenuką ir išpila - neaikčiokite.
Tik įsitikinkite, kad daiktai - proporcingi vaiko dydžiui, o mūsų lūkesčiai dėl jų gebėjimų - proporcingi vaiko amžiui.
O jei jau praleidote šią puikią progą - imkite save kontroliuoti ir su vyresniais vaikais. Darykite UŽ JUOS kuo mažiau. Darome UŽ vaikus skubėdami. Neskubėkite. Prisivirsite košės ateičiai.
Nedaugžodžiausiu, nes gerai žinau, kaip gali atimti ramybę patarimų jūra. Dozuokime juos mažais upeliukais, kurie lai Jus skatina pergalvoti viską, ką ir taip skaitėte, žinote, bet gal pamiršote, o gal išgyvenate jau visai kitaip nei prieš metus.
Surezonavo? Prenumeruokite. Dalinkitės. Klauskite. Rašykite man asmeniškai, skaitykite knygas, žiūrėkite video seminarus ar susitikime asmeninei konsultacijai.
Comentários